Vėlai vakare Rygos gatvėse nestigo jaunimo. Kalbinti jauni žmonės neslėpė džiaugsmo ir teigė tikėję, kad rezultatai pakryps būtent šia linkme.
„Ėjome balsuoti, norėjome išreikšti savo nuomonę, aktyvumas mus labai nudžiugino“, – kalbėjo trys Rygos centre vaikštinėjusios merginos. Visos jos balsavo prieš rusų kalbos tapimą dar viena valstybine kalba.
„Šalis viena, negi himnus dainuosime dviem kalbomis – latviškai ir rusiškai?“ – juokėsi latvių pora.
Nuomonių per Latvijos televizijos kanalus buvo girdėti pačių įvairiausių. Žmonės retoriškai klausė, ar būtų įmanoma Rusijoje gyvenant daugybei latvių surengti panašų referendumą? Ko gero, ne.
Viešbutyje dirbantis Martinas naujienų portalui 15min.lt teigė nuo pat pradžių žinojęs, kad referendumo rezultatai bus būtent tokie. „Ėjau balsuoti ir negaliu atsidžiaugti, koks didelis buvo aktyvumas – balsavo per 1 mln. latvių, tai yra, per 70 proc. rinkėjų. Aš balsavau prieš „viena šalis – viena kalba“, – sakė latvis.
Paklaustas, ar turi rusų kilmės draugų, Martinas neslėpė jų turįs ir teigė balsavęs ne prieš tautą, o prieš kalbą.
Šeštadienio vakarą diskusijos virė Latvijos televizijos ekranuose. Dauguma Latvijos politikų stebėjosi, kaip rusai, gyvenantys šalyje kelis dešimtmečius, taip ir neišmoko latvių kalbos. Valstybinėse institucijose latvių kalba jie nesugeba užpildyti reikiamų dokumentų. Jiems būtina pagalba.
Neseniai Latvijoje pradėtos rengti nemokamos latvių kalbos pamokos. Jose – norinčiųjų mokytis antplūdis. Planuojama tokias pamokas tęsti ir toliau. Per televiziją rodytos laidos metu viena rusakalbė moteris teigė suprantanti latviškai ir žinanti tikrai daug latviškų žodžių, tačiau baimė kalbėti netaisyklingai ją sukausto ir ji bendrauja rusiškai.
Šeštadienį itin aktyviai balsavo užsienyje gyvenantys latviai. Didžiojoje Britanijoje prie ambasados driekėsi eilės, piliečiai eilėje laukė po 3–4 valandas. Aktyvūs buvo ir Ispanijos latviai.
Vis dėlto baiminamasi, kad referendumo rezultatai suskaldys šalies gyventojus, gali prasidėti mitingai, protestai.
