Už teisingumo ministrės pateiktą projektą balsavo 53 parlamentarai, 43 buvo prieš. Įstatymui įsigaliojus, Lietuva liks vienintele Baltijos šalimi, kurioje nebus teisiškai pripažįstama tos pačios lyties asmenų partnerystė.
Latvijos įstatymas numato, kad partnerystę gali sudaryti du pilnamečiai asmenys, kuriuos sieja artimi asmeniniai santykiai ir nėra jokių apribojimų ją sudaryti, pavyzdžiui, artimi giminystės ryšiai.
Partnerystės registravimas sustiprins jų ekonominę ir socialinę apsaugą, bet taip pat yra svarbus LGBT bendruomenės orumui. Partnerystės bus registruojamos notarine tvarka.
Balsuodami parlamentarai pritarė parlamentaro Janio Grasbergo siūlymui įtraukti sakinį, kad „partnerystė nėra lygiavertė santuokai“.
Opozicijos nariai sako jau surinkę 34 įstatymų leidėjų parašus, kad būtų inicijuota procedūra dėl referendumo, kuriuo būtų atšaukti įstatymai.
Jei bus surinkti 34 parlamentarų parašai, Centrinė rinkimų komisija paskelbs parašų rinkimo kampaniją, kurios metu turės būti surinkti ne mažiau kaip 10 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų, arba 155 tūkst. piliečių, parašai.
Estijoje tos pačios lyties asmenų partnerystės pripažįstama nuo 2016 metų.
Lietuvoje panašus įstatymas Seime yra praėjęs dvi stadijas, tačiau galutiniam priėmimui trūksta balsų.
Pasirinko savo žmonių apsaugą
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė portalui 15min sakė, kad galima tik pasveikinti Latviją, nes ji pasirinko savo žmones, savo žmonių apsaugą ir aiškią geopolitinę orientaciją į Vakarus, vakarietiškas vertybes.
„Svarbu, kad tų vertybių siekį ir norą būti minėtos geopolitinės erdvės dalimi Latvija demonstruoja ne tuščiais žodžiais, ką mes matome Lietuvoje, bet konkrečiais veiksmais, susitelkimu ir įstatymo priėmimu“, – vertino ji.
J.Juškaitės teigimu, tokioje šviesoje darosi „liūdna ir graudu“ žiūrėti į Lietuvos politikus ir valdančiąją koaliciją.
„Ji net nesugeba leisti, užkerta kelią svarstyti pakeitimą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatyme, nors jis yra nulemtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo“, – į šios savaitės įvykius Lietuvoje referavo Žmogaus teisių centro vadovė.
„Mano raginimas yra labai aiškus: valdančioji koalicija kalba apie vakarietiškas vertybes, apie žmogaus teisių apsaugą, bet, atrodo, tas kalbėjimas jau darosi komiškas ir juokingas, ypač turint omenyje sprendimus Latvijoje.
Jie nebuvo lengvi, jiems reikėjo rasti sutarimą, sprendimą. Tačiau tas buvo padaryta, nes latvių politikai atrado jėgų politinei lyderystei. Tad Lietuvos politikams taip pat norėčiau palinkėti pagaliau nustoti trypčioti, ieškoti kažkokių pasiteisinimų ir imtis priimti sprendimus, dėl kurių jie ir buvo išrinkti į valdžią“, – pridūrė J.Juškaitė.
