Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad jo šalis išgelbėta nuo bankroto, ir tai pavyko padaryti praėjusią savaitę per neeilinį vyriausybės posėdį sumažinus šių metų biudžeto išlaidas 500 mln. latų (maždaug milijardu dolerių).
„Priimti tokį sprendimą buvo labai sunku, tačiau taip smarkiai sumažinti išlaidų nepaveikiant iš esmės kiekvienos gyvenimo srities buvo neįmanoma", – pareiškė premjeras.
Tarp priimtų priemonių – visų pensijų sumažinimas 10 proc., atlyginimų sumažinimas visiems biudžetininkams 20 proc., išmokų už vaiko gimimą ir įvairių išmokų šeimoms apkarpymas 10 proc., o taip pat fizinių asmenų pajamų neapmokestinamo minimumo sumažinimas nuo 90 iki 35 latų.
Argentinos patirtis perša mintį: jei krizė neišvengiama, reikia pasistengti kiek galima sumažinti jos neigiamus padarinius.
Vyriausybė paskelbė, kad kol kas mokesčių sistema šalyje nebus iš esmės keičiama, progresiniai mokesčiai nebus įvedami.
Latvija išgyvena vieną didžiausių ekonomikos krizių visoje Europos Sąjungoje (ES), o šaliai gelbėti Tarptautinis valiutos fondas (TVF) drauge su ES ir Šiaurės šalimis skyrė 7,5 mlrd. eurų paramą, tačiau, kad ją visą gautų, vyriausybė ir parlamentas po konsultacijų su TVF ekspertais turėjo priimti šalies ekonomikos stabilizavimo planą. Numatyti dideli šių metų biudžeto pakeitimai. Kad galiausiai biudžeto deficitas sudarytų 4,7 pros. BVP, reikės keisti mokesčių sistemą ir dar labiau mažinti išlaidas. Latvija siekia ne vėliau kaip 2012 metais latą pakeisti eurau. O kol kas vyriausybė parengė ir patvirtino 2009 metų valstybės biudžeto pataisas, kurios šiemet numato 9,2 proc. deficitą.
Įtakingas britų dienraštis „The Financial Times" rašo, koks nelengvas uždavinys iškilo Latvijos Vyriausybei, kuri iš paskutiniųjų stengiasi išvengti lato devalvavimo. Padėtį Latvijoje dienraštis lygina su 2000–2001 metų krize Argentinoje: tokia pati gili recesija, sukelta tarptautinio finansų šoko, staigus kapitalo pasitraukimas ir būtinybė mažinti milžinišką užsienio skolą, valiutos nestabilumas.
Latvijos, kaip ir Argentinos, atveju TVF tenka susidurti su labai stipriu vietos valdžios nenoru devalvuoti pinigus, kad ir kokia būtų makroenonominė padėtis. Dienraštis įsitikinęs, jog nupiginti latą būtina siekiant atkurti šalies konkurencingumą. Jei tai nebus padaryta, Latvijai gresia defliacija ir realių pajamų mažėjimas, o tai tik pagilins recesiją.
Drakoniškas valstybės išlaidų mažinimas taip pat neišvengiamas, kad būtų stabilizuotas balansas. Biudžeto išlaidų mažinimas trumpalaikėje perspektyvoje padidins recesiją ir gali privesti prie virtinės bankų ir kompanijų žlugimo, kaip buvo Argentinoje, tačiau padės išvengti užsitęsusios krizės.
Argentinos patirtis perša mintį: jei krizė neišvengiama, reikia pasistengti kiek galima sumažinti jos neigiamus padarinius. Taigi šiomis dienomis Latvijai tenka nelengvas pasitrinkimas, nes lato devalvavimo padariniai gali būti katastrofiški. 80–90 proc. paskolų piliečiai ir kompanijos ėmė eurais. Devalvavus latą šių lėšų grąžinimas iš esmės taptų neįmanomas, o tai sukeltų bankrotų grandinę ir dar pablogintų padėtį šalyje, kuri ir taip stovi ties finansinės katastrofos slenksčiu.