Ar Latvija tapo kinų vartais į Europą, klausia Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. Pagal 2010 metais priimtą imigracijos įstatymą, leidimai gyventi Latvijoje – taigi ir visoje Europos Sąjungoje – išduodami visiems užsieniečiams, investuojantiems į šalies ekonomiką arba įsigijusiems nekilnojamo turto.
Daugumoje Europos valstybių niekas neatkreiptų dėmesio į vieną kitą atvykėlį iš Kinijos. Tačiau Latvija nėra daug imigrantų sulaukianti šalis. Nuo 2010 metų čia atvykę šimtai kinų verčia vietinius gyventojus užduoti klausimus – šie klausimai jau pasiekė ir parlamentą.
Statistika rodo, kad tik vienas iš keturių čia atvykusių kinų ketina gyventi pačioje Latvijoje – kiti tiesiog išnuomoja nupirktus butus ir keliauja toliau.
Per pirmus aštuonis 2013-ųjų metų mėnesius Latvijoje panoro apsigyventi 235 Kinijos piliečiai – arba dešimtadalis visų leidimo gyventi paprašiusių užsieničių. Lyginant su 2012-aisiais, kinai Rygoje įsigijo aštuonis kartus daugiau nekilnojamojo turto.
Statistika rodo, kad tik vienas iš keturių čia atvykusių kinų ketina gyventi pačioje Latvijoje – kiti tiesiog išnuomoja nupirktus butus ir keliauja toliau.
Latvijos bendrovė „Baltic Cotton Road“ teikia konsultavimo paslaugas čia apsigyventi sugalvojusiems kinams. Savo interneto svetainėje bendrovė aiškiai išdėsto savo pasiūlymą: „Pirkite nekilnojamąjį turtą Latvijoje, gaukite penkerių metų leidimą gyventi ir keliaukite laisvai po visą Europą.“
Parama nekilnojamojo turto sektoriui
Tad naujasis būsto savininkas gali be vizos važinėti į visas Šengeno zonos šalis, o „Baltic Cotton Road“ tuo tarpu siūlosi pasirūpinti jo turtu. Leidimas gyventi gali būti išduotas per mėnesį, o įsigytas turtas turi būti vertas nuo 70 iki 140 tūkst. eurų (240-500 tūkst. litų), priklausomai nuo regiono. Kitos bendrovės taip pat siūlo savo paslaugas, neslėpdamos, kad tai – geriausia investicija į apsigyvenimą Europoje.
Pastaruoju metu V.Dombrovskio kabinetą kritikavo ir jo paties koalicijos nariai, ypač nacionalistiškai nusiteikę politikai, kurie mainais į paramą balsuojant už 2014-ųjų valstybės biudžetą reikalavo pakeisti leidimų gyventi išdavimo tvarką.
Latvijos vyriausybė tokį įstatymą pasiūlė siekdama paremti nekilnojamojo turto sektorių, kuriame kainos pastaruoju metu ženkliai krito.
Šiai šaliai 2008-ųjų krizė smogė daug skaudžiau nei Lietuvai ar Estijai, latviams teko priimti Europos Komisijos ir Tarptautinio Valiutos Fondo finansinę pagalbą.
Drastiškai apkarpiusi išlaidas ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio vyriausybė sugebėjo pastatyti ekonomiką ant kojų. Vis dėlto po tragedijos „Maximos“ parduotuvėje Rygoje visa Latvijos vyriausybė atsistatydino.
Pastaruoju metu V.Dombrovskio kabinetą kritikavo ir jo paties koalicijos nariai, ypač nacionalistiškai nusiteikę politikai, kurie mainais į paramą balsuojant už 2014-ųjų valstybės biudžetą reikalavo pakeisti leidimų gyventi išdavimo tvarką.
