Latvijos finansų ministro pasisakymas rodo kai kurių naujesnių euro zonos narių nerimą ir įtampą, neslūgstančią net traukiantis finansų krizei.
„Prancūzijoje matėme, kaip Hollande'as keletą kartų sakė, jog turi kažkokį planą, kaip atgaivinti ekonomiką, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų“, – sakė Latvijos centro dešiniųjų vyriausybės finansų ministras Andris Vilkas antradienį paskelbtame interviu.
„Prancūzijoje matėme, kaip Hollande'as keletą kartų sakė, jog turi kažkokį planą, kaip atgaivinti ekonomiką, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų“, – sakė Latvijos centro dešiniųjų vyriausybės finansų ministras Andris Vilkas
Prieš dvi savaites Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as paskelbė apie reformas, kurios galėtų būti jo paskutinė galimybė „užvesti“ antrą pagal dydį Europos ekonomiką, mažai pasistūmėjusią per beveik dvejus metus F.Hollande'ui esant valdžioje.
Per 2013 metus Prancūzijos ekonomika išaugo vos 0,2 proc., dar prieš metus jos augimas buvo visai sustojęs, o šiemet laukiama 0,9 proc. postūmio.
„Prancūzija yra tokia svarbi šalis, kad jeigu viena didžiulė valstybė kaip nors truputį atsilieka nuo kitų branduolį sudarančių šalių..., ji gali padaryti problemų visai euro zonai“, – sakė A.Vilkas naujienų agentūrai „Reuters“.
Į klausimą, kokios būtų jų rekomendacijos Prancūzijai, A.Vilkas atsakė: „Veiksmo, veiksmo, kurio jiems trūksta, veiksmo“.
Už ES ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas eurokomisaras Ollis Rehnas antradienį po ES finansų ministrų susitikimo dar kartą pareiškė, kad Bendrijai reikia neprarasti reformų tempo.
Tokiai nuomonei pritarė ir A.Vilkas.
„Mes negalime sau leisti padaryti kokią nors pertrauką. Kol kas mes dar jaučiame spaudimą, bet ne tokį stiprų, kaip prieš dvejus-trejus metus, kai prašėme tikrai labai radikalių reformų“, – sakė jis.
Į klausimą, kokios būtų jų rekomendacijos Prancūzijai, A.Vilkas atsakė: „Veiksmo, veiksmo, kurio jiems trūksta, veiksmo“
„Reformos sulaukia natūralaus pasipriešinimo. Dar sunkiau bus šalims, kurios (reformų) net nepradėjo“, – pridūrė jis.
Graikija, Portugalija, Airija ir Ispanija buvo priverstos imtis griežtų rinkos reformų, atstatyti viešąjį sektorių ir privatizuoti valstybės turtą, mainais į tarptautinę finansinę pagalbą.
„Šiuo metu, kalbant apie reformas, padėtis nėra tokia palanki. Spaudimas mažta, nes šalys gali parodyti didesnius augimo rodiklius“, – sakė A.Vilkas.