Nikabą dėvinti L.Legzdina išsiskiria iš kitų Zaubės gyventojų. Ir ne tik – Latvijoje, kur gyvena kiek mažiau nei 2 milijonai žmonių, islamą praktikuoja tik 1 tūkst. asmenų.
Tačiau vyriausybė įžvelgia grėsmę latviškai kultūrai ir migrantų krizės akivaizdoje baiminasi dėl saugumo. Todėl siekiama uždrausti dėvėti nikabus viešosiose vietose.
Latviai tapo agresyvesni
„Įstatymų leidėjų pareiga yra taikyti prevencines priemones“, – įsitikinęs teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas, atstovaujantis prieš imigraciją pasisakančiam konservatyviam Nacionaliniam aljansui.
D.Rasnačas prognozuoja, kad įstatymo projektas bus palaimintas Seime, o teisės aktas įsigalios jau kitų metų sausio 1-ąją.
Tokia iniciatyva Latvijoje yra tik viena platesnio Vidurio ir Rytų Europoje vyraujančio susirūpinimo dėl imigracijos ir ypač dėl musulmonų išraiška. Ypač griežtai prieš migrantų įsileidimą nusistačiusios Vengrija, Lenkija, Slovakija.
L.Legzdina – ne migrantė. Ji – etninė latvė, atsivertusi į islamą po kelionės į Egiptą paauglystėje.
Įtarumo jausmas pasiekęs ir gana nuošalios Latvijos, kuri migrantus „vilioja“ atšiauriu klimatu ir klibančia socialinių išmokų sistema, politikus, žiniasklaidą bei visuomenę.
L.Legzdina – ne migrantė. Ji – etninė latvė, atsivertusi į islamą po kelionės į Egiptą paauglystėje.
Dabar ji Rygoje studijuoja mediciną ir prisistato Fatima. Į Zaubės kaimą jauna moteris su vyru Viesturu Kandersu, kuris irgi atsivertė į islamą, ir dviem mažamečiais vaikais atvyksta kiekvieną pavasarį – atostogų.
„Aš myliu savo šalį“, – didžiuodamasis sako Liga, bet tuoj pat pripažįsta, kad ją gąsdina aplinkinių reakcija į jos išvaizdą.
„Dabar žmonės čia kur kas agresyvesni nei anksčiau“, – priduria moteris, didžiąją metų dalį gyvenanti Rygos priemiestyje.
Kasrytinės kelionės į universitetą autobusu ar tramvajumi jai tapusios tikra kančia. Latviai vis palinki Ligai „grįžti, iš kur atvažiavai“, o tada labai nustemba, kai moteris jiems atsako švaria latvių kalba.
„Tokia didžiulė baimė rodo, kad latvių tauta nėra stipri, kad latviai netiki savo pačių kultūros galia“, – teigia L.Legzdina.
Vietoj ramių diskusijų – karštligiškos aistros
Tuo metu teisingumo ministras D.Rasnačas tikina, jog įstatymo reikia ne trijų nikabų dėvėtojų teisių apribojimui, o tam, kad būsimi imigrantai gerbtų gyvenimą mažojoje Latvijoje.
„Mes giname ne tik Latvijos, bet ir visos Europos kultūrines bei istorines vertybes“, – pabrėžė D.Rasnačas.
Kaip ir kitos regiono šalys, Latvija itin nenoriai priima migrantus. Po užsitęsusių derybų Ryga sutiko per dvejus metus priimti iki 776 pabėgėlių, tačiau kol kas į šalį perkelti tik šeši žmonės.
Vis dėlto praktines diskusijas dėl būsimų atvykėlių apgyvendinimo ir integracijos jau senokai aptemdė karšti debatai apie islamą, šios religijos vaidmenį Europą drebinančiose teroro atakose, neva musulmonams įprastą seksualinį priekabiavimą.
Be to, latvius dar žaloja sovietinės okupacijos istorinė atmintis. Šalis beveik 50 metų nekontroliavo savo migracijos politikos, o iš Sovietų Sąjungos atvyko daugybė rusakalbių.
Tikriausiai nenuostabu, kad polemika apie migrantus ir islamą Latvijoje pasiekė tamsiausias paraštes. Nesusilaikė net Latvijos universiteto religijotyros profesorius Leonas Taivanas, pastaruoju metu prognozuojantis „islamistinę invaziją“.
Po burka – raketsvaidis?
Latvijos islamo centro atstovas Robertas Klimovičius dabar jaučiasi vis labiau izoliuotas, o šalies musulmonų padėtį jau lygina su žydų Vokietijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą.
„Dabar aš čia jau nebesijaučiu kaip vietinis. Jaučiuosi kaip svetimšalis. Dabar man net lengviau apsispręsti išvykti“, – tvirtina R.Klimovičius.
R.Klimovičius praėjusių metų spalį pareiškė, kad Latvija po 50 metų pavirs islamo valstybe.
Esą būtent tokie jausmai paskatino vieną jo draugą, buvusį Latvijos islamo centro vadovą Olegą Petrovą, iškeliauti į Siriją ir prisijungti prie vadinamosios „Islamo valstybės“.
„Mane nuvylė toks jo sprendimas. Dabar į Olegą žvelgiu kaip į visus tuos žmones, kurie žudo kitus, nes mano, kad turi valdyti pasaulį“, – sako R.Klimovičius, kuris, beje, pernai spalį buvo pareiškęs, kad Latvija po 50 metų pavirs islamo valstybe.
Daugelis Rygos mečetėje „The New York Times“ žurnalistų kalbintų vietos musulmonų radikalizmą smerkia. Bet tų kelių Latvijos musulmonų užtenka tam, kad politikai viešai gąsdintų pavojumi.
„Manau, kad veido apdangalai tokiu metu, kai siautėja teroristai, kelia pavojų visuomenei, – neseniai pareiškė buvusi Latvijos prezidentė Vaira-Vykė Freiberga. – Tai iš tiesų taip paprasta. Juk po apdangalu ar burka gali pasislėpti bet kas. Po burka įmanoma neštis ir raketsvaidį. Tai nejuokinga“.
