Birželį EŽTT pranešė, kad užregistravo oficialią Ukrainos paraišką prieš Rusiją. Tai reta procedūra, kuria siekiama nustatyti žmogaus teisių pažeidimus, Maskvos įvykdytus po to, kai vasario 24 dieną pasiuntė karius į kaimyninę šalį.
Kyjivo paraišką susijusi su „Ukrainos vyriausybės įtarimais dėl masinių ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos nuo 2022 metų vasario 24 dienos per savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje įvykdė Rusijos Federacija“, tuo metu teigė teismas.
Jei teismas priims pirmadienį pateiktą Rygos prašymą, Latvijai bus suteiktas trečiosios šalies statusas.
„Tai pirmas kartas, kai Latvija pasinaudojo Žmogaus teisių konvencijos 36 straipsnio 2 dalyje numatyta teise įstoti į vykstančią tarptautinę teisminę bylą kaip trečioji šalis“, – sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ministerija teigė, kad ši priemonė taikoma tik „labai retais atvejais“.
Tai „paprastai būna situacijos, kai kyla rimtas susirūpinimas dėl sistemingų ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant masinius žiaurumus ir žmogaus teisių pažeidimus ginkluotų konfliktų metu“.
Kovo 15-ąją Latvijos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, remdamasi šalies įstatymų dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui straipsniais, neturinčiais teritorinio apribojimo.
Į Latviją atvykstantiems ukrainiečių pabėgėliams pranešama apie jų teisę duoti parodymus apie tai, ką jie matė Rusijos invazijos metu, jei jų patirtis yra svarbi baudžiamajam tyrimui.
Per pirmuosius keturis tyrimo mėnesius mažiausiai 49 pabėgėliai davė parodymus ir du Ukrainos piliečiai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
