Pasak ministerijos, Rusijos dronas Rėzeknės regione nukrito šeštadienį. Šalies tarnybos, įskaitant policiją, aiškinasi incidento aplinkybes.
Gynybos ministerija teigė, kad, sprendžiant iš pirmosios informacijos, tai yra Rusijos karinis dronas.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) duomenimis, jis į Latvijos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Apie incidentą buvo informuoti atsakingi vyriausybės pareigūnai, teisėsaugos institucijos ir NATO šalys.
NAF vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad bepilotis orlaivis į Latvijos oro erdvę įskrido ankstyvą šeštadienio rytą ir iš karto buvo pastebėtas.
„Stebėjome situaciją, išsiaiškinome, kiek ji buvo pavojinga ir ar galėjo kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“, – sakė kariškis.
Anot L. Kalninio, pirminė informacija rodo, kad objektas Latvijoje neturėjo „priešiškų tikslų“. Jis sakė, kad, remiantis ekspertų turima informacija, šis dronas „neturėjo konkretaus tikslo skristi į Latviją“.
„Ši situacija patvirtina, kad privalome tęsti pradėtą darbą stiprinant rytinę Latvijos sieną, įskaitant oro gynybos pajėgumų ir elektroninės kovos pajėgumų, leidžiančių apriboti įvairios paskirties dronų veiksmus, plėtrą“, – sakė gynybos ministras Andris Sprūdas.
Užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė sakė, kad pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados atstovas.
„Rusijos karas Ukrainoje verčia mus neprarasti budrumo. Šiandien panašus incidentas įvyko ir Rumunijoje. Esame budrūs, ryžtingi ir šaltakraujiškai svarstome tolesnius žingsnius, pasitelkdami sąjungininkus“, – sakė ministrė.
G.Nausėda: turime stiprinti Baltijos šalių oro gynybą
Apie situaciją pasisakė ir Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuva smerkia Rusijos vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus ir palaiko nukentėjusius sąjungininkus. Naujas incidentas Latvijoje rodo, kad turime stiprinti Baltijos šalių oro gynybą. Rotacinis oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas, kaip buvo sutarta Vilniaus viršūnių susitikime!“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė jis.
Atsižvelgdama į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija sustiprino savo sausumos sienų, oro erdvės ir teritorinių vandenų gynybą, o NAF taip pat stiprina oro gynybos pajėgumus prie rytinės sienos. NATO sąjungininkai rotacijos principu vykdo oro patruliavimo misijas virš Baltijos šalių.
G.Landsbergis: palaikysime stiprų atsaką
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva po incidento Latvijoje palaikys stiprų atsaką.
„Prieš 3 metus neįsivaizduojami incidentai dabar laikomi įprastais. Niekas neturėtų nusileisti Ukrainoje, Latvijoje ar bet kur kitur NATO teritorijoje, bet tai yra nauja realybė, kuriai atsirasti leido mūsų neveiklumas.
Lietuva, žinoma, palaikys stiprų sąjungininkų atsaką“, – tinkle „X“ paskelbė G.Landsbergis.
Panašus incidentas – ir Rumunijoje
Tuo metu Rumunija anksčiau sekmadienį pranešė, kad Rusijos atakos dronas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą kaimyninėje Ukrainoje, naktį įskrido į jos oro erdvę.
Šioje NATO priklausančioje šalyje jau anksčiau buvo rasta dronų fragmentų.
Lenkija rugpjūčio 26-ąją buvo paskelbusi, kad skraidantis objektas, tikriausiai Irano kilmės dronas „Shahed“, pateko į šalies oro erdvę po mirtinų Rusijos smūgių kaimyninėje Ukrainoje.
Visgi šią savaitę lenkų kariuomenė pripažino, kad yra labai didelė tikimybė, jog tąkart dronas nepažeidė Lenkijos oro erdvės.
Anksčiau Lenkija yra užfiksavusi bent du atvejus, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos raketos arba dronai, atakavę Ukrainą, vėliausią kartą – gruodį.
