Latvijoje pradėtas leisti „Novaja gazeta“ „europietiškasis leidinys“

Latvijoje pradėtas leisti Rusijoje uždaryto opozicinio dienraščio „Novaja gazeta“ „europietiškasis leidinys“, penktadienį pranešė prie šio projekto prisidėjusi latvių leidykla „Rigas vilni“.
Dmitrijus Muratovas
Dmitrijus Muratovas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Novaja Gazeta“, kurios vyriausiasis redaktorius yra Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, buvo priversta sustabdyti veiklą Rusijoje, kai po rusų pajėgų invazijos į Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti.

Dienraštis, kurį įkurti 1993 metais padėjo paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, buvo vienintelis likęs stambus rusiškas laikraštis, kritikavęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką.

Kovo gale „Novaja gazeta“ pranešė, jog stabdo veiklą ir iki karo Ukrainoje pabaigos nebus leidžiama nei popieriniu, nei skaitmeniniu formatu. Kiek anksčiau dienraštis sulaukė dar vieno įspėjimo iš Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“, pagrasinusios panaikinti jo licenciją.

Pasak leidyklos „Rigas vilni“, penktadienį į Latvijos spaudos kioskus atvežta „Novaja gazeta Jevropa“ yra „laisvų Rusijos žurnalistų priverstinėje tremtyje įsteigtas leidinys, atspindintis jų nepriklausomą požiūrį į Ukrainos karo įvykius ir procesus Rusijoje“.

Leidinys skirtas latvių ir estų skaitytojams, tačiau jo redakcija tikisi, kad bent keliasdešimt egzempliorių pasieks ir Rusiją. Latvijoje laikraštis leidžiamas tiek rusų, tiek latvių kalbomis.

„Jei kažkiek, nors šimtas, mūsų laikraščio egzempliorių atsidurs Rusijoje, kur jie bus paslapčia skaitomi ir perduodami iš rankų į rankas, mūsų darbas turės prasmę. Esu dėkingas Latvijai už galimybę išsaugoti profesinę savigarbą ir toliau sąžiningai vykdyti žurnalistų pareigas karo metu“, – sakė „Novaja gazeta Jevropa“ vyriausiasis redaktorius Kirilas Martynovas.

„Dažnai prisimeni trijų dešimtmečių senumo įvykius, kai latviai sugebėjo apginti savo nepriklausomybę nuo imperijos, kuri dabar naikina savo kaimynes. Deja, per visus šiuos metus mums, rusams, nepavyko sukurti šalies, kuri priklausytų mums ir negrasintų karu visam pasauliui. Visgi esu laimingas, kad galiu kreiptis į jus, laisvus žmones, latvių kalba“, – sakė jis.

Leidykla „Rigas vilni“ sakė esanti tikra, kad Latvijai reikalinga alternatyva esamoms žiniasklaidos priemonėms rusų kalba – su kokybišku ir tikru turiniu.

„Daugeliui tai gali būti staigmena. Skaičiai šokiruoja, bet naujausi tyrimai rodo, kad vietinių spausdintinių leidinių rusų kalba informacinėje zonoje yra ne mažiau kaip ketvirtis milijono latvių. Tuose leidiniuose nieko nerašoma apie karą. Lyg karo Ukrainoje apskritai nebūtų. Latvijoje didžiausi spausdintiniai leidiniai rusų kalba griežtai laikosi propagandinės Kremliaus taktikos ir kenkia tiek Latvijos, tiek visos blaiviai mąstančios žmonijos interesams“, – sakė „Rigas vilni“ vyriausiasis redaktorius Ainis Saulytis.

„Tai, suprantama, liečia ir mūsų šalies saugumą. Dėl to džiaugiuosi, kad Latvijoje atsirado pirmas rusiškas laikraštis, vadinantis daiktus jų tikraisiais vardais. Mūsų kolegos rusai iš „Novaja gazeta“ profesionaliai ir įtikinamai daro tai, ko nesugeba vietinių rusiškų laikraščių redakcijos“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis