Išskirtiniame interviu 15min E.Rinkevičius, ketvirtadienį viešėjęs Vilniuje, pakartojo Rygos poziciją, kad Latvija turės ieškoti kitų alternatyvų, pirmiausia – Rusijoje, kai Lietuva nutrauks elektros importą iš Baltarusijos dėl joje statomos Astravo AE.
Ministro teigimu, nei Latvijos gyventojai, nei kompanijos nenori „šoko rinkai“ – didesnių elektros kainų.
E.Rinkevičius, tiesa, pabrėžė, kad sprendimas importuoti elektrą iš Rusijos, nors tokiu būdu į Latviją galėtų patekti ir Astravo AE pagaminta elektra, būtų laikinas. Tereikia sulaukti, kol Baltijos šalių elektros tinklai bus sinchronizuoti su ES – maždaug 2025-2026 metais.
„Žinau, kad Lietuvoje kalbama apie solidarumo stoką. Tačiau apie tai galime kalbėti ir mes – tai dvipusio eismo kelias“, – skandalą dėl geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Latvijos Rengę išardymo, kai dvišalis ginčas pasiekė Europos Komisiją, priminė E.Rinkevičius.
Minskas netiki „megafonine diplomatija“
– Ministre, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kai kurie kiti politikai po ilgo laiko pradeda kalbėti apie dialogo su Lukašenkos Baltarusija galimybe. Ryga su Minsku kalbasi jau seniai, o Lukašenka ką tik pareiškė, kad priėmė kvietimą ir atvyks į Latviją – kaip ir į Austriją. Stengiatės stiprinti ryšius su Baltarusija?
– Šį vizitą ruošiame jau gana ilgai. Bandėme ieškoti laiko dar šiemet, bet Baltarusijos prezidentas greičiausiai atvyks kitais metais.
Kodėl ne šiais? Priežastis – vizito turinys, jam reikia puikiai pasiruošti. Be to, Latvijoje irgi vyko prezidento rinkimai, o naujajam prezidentui Egilui Levitui reikia įvykdyti užimtą darbotvarkę, apkeliauti ES šalis, susitikti su kolegomis.
Bet galiu patvirtinti, kad vizitas tikrai įvyks. Tiksli data dar neaiški, bet kitais metais.
Ką tik skaičiau paskaitą apie Rytų partnerystę Europos humanitariniame universitete. Manau, kad ES reikia naujo pobūdžio santykių su Baltarusija – dėl daugybės priežasčių.
Svarbu saugumas, ekonomika, taip pat – žinau, kad tai labai rūpi lietuviams, branduolinė sauga. Iš patirties galiu pasakyti, kad įmanoma bendrauti ir pasiekti pažangos, jei užmezgamas tiesioginis politinis dialogas.
Pats liepą viešėjau Minske, kur susitikau su prezidentu, premjeru, užsienio reikalų ministru. Daug ką aptarėme – ekonominį bendradarbiavimą, branduolinę saugą, žmogaus teises. Dialogas labai tiesus ir reikia jį tęsti.
– Pateiksiu jums hipotezę, kurią galite patvirtinti arba ne. Latvija mato, kad Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu nėra efektyvi – Minskas per daug kritikuojamas, bandoma jį izoliuoti, boikotuoti elektrą iš Astravo, ir įžvelgia erdvių intensyvesnei prekybai bei galbūt net regioninei lyderystei.
– Na, čia ne šiaip hipotezė, o pareiškimas (juokiasi). Bet aš nesutinku. Visų pirma, mes nelaikome savo kontaktų su Baltarusija kova dėl regioninės lyderystės.
Žinau, kad Lietuvoje – o ir Latvijoje – yra politikų, kurie kritiškai vertina mūsų darbą. Bet pasakysiu, kad Latvijoje yra nemažai baltarusių, o Baltarusijoje – latvių, tad pirmojo vizito į Vitebską vykau dar 2013 metais, kur susitikau su užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.
Tuo metu ES ir Baltarusijos santykiai buvo giliai įšalę – sankcijos, politiniai kaliniai. Tada diskutavome apie dalykus, kurie, beje, šiandien problemų jau nekelia.
Tuomet apsisprendėme palikti komunikacijos kanalus atvirus ir bendrauti su visomis Rytų partnerystės šalimis, įskaitant Baltarusiją.
Kitą kartą į Baltarusiją vykau 2015-aisiais, kai Latvija pirmininkavo ES, ir nutarėme užsienio reikalų ministrų lygiu susitikti kasmet. Pernai – Ryga, šiemet – Minskas, kitais metais vėl bus Ryga.
Baltarusija man pareiškė esanti pasiruošusi Astrave priimti tarptautinius ekspertus ir laikytis branduolinės saugos standartų.
Kalbamės atvirai. Visos diskusijos labai atviros. Kiekvieną kartą kalbu ir apie mirties bausmę, žmogaus teises, politines laisves, taip, ir branduolinę saugą.
Vis dėlto mes manome, kad apie šias problemas reikia kalbėti kitaip (nei Lietuva, – red.). Tiesioginiais pokalbiais galime kažką pasiekti. Pavyzdžiui, Baltarusija man pareiškė esanti pasiruošusi Astrave priimti tarptautinius ekspertus ir laikytis branduolinės saugos standartų.
Bet tuo pačiu Minskas netiki nuolatine „megafonine diplomatija“. Mes suprantame jūsų nerimą, bet į reikalą žiūrime šiek tiek kitaip ir galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje irgi judama dialogo su Baltarusija link.
Vėlgi, nesakyčiau, kad matome naujas galimybes ar skubame būti lyderiais. Latvija tiesiog įžvelgia daug teigiamų veiksnių.
Beje, manyčiau, kad labai svarbu tai, jog Baltarusija ne tik politine ir ekonomine, bet ir karine prasme labai artima Rusijai.
Tačiau per pastaruosius 3-4 metus sustiprinome Latvijos ir Baltarusijos kariuomenių kontaktus, auginame tarpusavio pasitikėjimą. Rygoje ir Minske dukart susitikau su baltarusių gynybos ministru. Taip irgi mažinama įtampa regione, juolab kad abiejose pusėse vysta pratybos.
Iš kolegų Europoje sulaukiu klausimų apie ryšius su Baltarusija ir į juos galiu atsakyti, nes su baltarusiais kalbuosi.
Nenori didinti tarifų ir kelti kainų
– Elektrai iš Astravo užtrenkti durų nenorite, nes elektros Latvija gali gauti tik per Lietuvą, o jei importuotumėte ją iš Rusijos, į šalį galėtų atitekėti ir Astrave pagaminta elektra. Lietuvoje yra sakančių, kad Latvija, oficialiai nesvarstanti Astravo AE blokados, elgiasi nesolidariai. Kokia jūsų nuomonė?
– Pirmiausia, Lietuva ir Latvija – geros draugės ir kaimynės. Bet kartais susierzinama dėl vienokio ar kitokio žingsnio.
Pavyzdžiui, Latvijoje kilo didelis skandalas, kai lietuviai nesolidariai elgėsi dėl Mažeikių-Rengės ruožo (Lietuva išardė šį geležinkelio ruožą, – red. past.). Beje, šį klausimą mes kėlėme, bet draugai Lietuvoje mus ignoravo, tad teko sulaukti Europos Komisijos sprendimo (po šio sprendimo Lietuva pradėjo atstatinėti geležinkelio ruožą į Rengę, – red. past.).
Taip pat galime prisiminti aplinkosaugininkų nuogąstavimus dėl Būtingės naftos terminalo. Gal jau pamiršome, bet Latvijoje tikrai bijota dėl ekologijos – vyko daug protestų. Galiausiai problemas išsprendėme.
Jei pereitume prie Astravo AE, mes irgi susirūpinę dėl branduolinės saugos. Jūs visada sakote, kad Vilnius nuo jėgainės nutolęs vos 50 km, bet nepamirškime, kad iki Daugpilio – irgi tik 110 km.
Kai Minske viešėjo buvęs Latvijos premjeras Maris Kučinskis (2018 metų vasarį, – red.), pasirašėme susitarimą dėl išankstinio perspėjimo branduolinės nelaimės atveju.
Mūsų požiūris toks, kad mes tiesiog negalime sustabdyti šios elektrinės statybų. Ne dėl solidarumo stokos, o dėl to, kad valstybė paprasčiausiai gali statytis atominę elektrinę.
Ką tada daryti? Stengtis tiesiogiai išspręsti kylančias problemas. Tikrai tikimės, kad galutinį verdiktą (dėl branduolinės saugos, – red.) galės tarti ES ir Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertai.
Pažadą, kad taip ir bus, iš Baltarusijos vadovybės išgirdau – pažiūrėsime, kas bus.
Jei kalbėtume apie elektrą, turiu pasakyti, kad visose šalyse stebima skirtinga politinė dinamika. O Latvijoje ši dinamika tokia, kad mes labai aktyviai diskutuojame apie didesnių ekologiškesnės elektros tarifų galimybę.
Labai džiaugtumėmės, jei Lietuva prieš paskelbdama sprendimą su mumis pasikonsultuotų. Mes visada pasiruošę kalbėtis, bet solidarumas – dvipusio eismo gatvė.
Kol nesame sinchronizavę savo elektros tinklų su ES tinklais (to sulauksime už maždaug 5 metų), turime palikti kainas tokias, kokios jos yra, nes našta žmonėms ir kompanijoms būtų didžiulė.
Jei Lietuva priima sprendimą nepirkti elektros iš Baltarusijos, o ši į Latviją gali patekti tik per Lietuvos ir Baltarusijos sienos maršrutą, turime vienintelį variantą – pirkti elektrą iš Rusijos. Tokį sprendimą priėmė mūsų vyriausybė ir jis laikinas – kad nekiltų kainos ir nebūtų deficito.
Labai džiaugtumėmės, jei Lietuva prieš paskelbdama sprendimą su mumis pasikonsultuotų. Mes visada pasiruošę kalbėtis, bet solidarumas – dvipusio eismo gatvė.
Niuansai neardo Baltijos šalių vienybės
– O kaip dėl jūros sienos? Dvišalį sutartį Lietuvos parlamentas ratifikavo dar 1999 metais, o latviai delsia. Kaip ir sakote, turbūt yra ir lietuviškas, ir latviškas būdas žvelgti į priežastis, bet, kiek suprantu, Latvija norėtų pirmiausia susitarti dėl ekonominio bendradarbiavimo (kontinentiniame šelfe, – red.), o tada – ratifikuoti sutartį.
Tiesa, sutartis numato ratifikavimą ir tik tada tartis dėl bendradarbiavimo. Latvijos eksparlamentaras Romualdas Ražukas yra sakęs, kad Ryga norėtų rinktis dviejų, atskirtų sutarčių, kurias būtų galima ratifikuoti, kelią. Ar jis tiktų Latvijai?
– Abiejų šalių prezidentai šį klausimą aptarė jau kelis kartus. Kalbasi ir parlamentarai, o pozicija kol kas tokia, kokią įvardijo ponas Ražukas.
Įtampą nuimti išties galime aptardami ekonominį bendradarbiavimą, kurį irgi ratifikuotume. Taigi būtų tuo pačiu metu ratifikuojami abu dokumentai. Darbo grupės įkurtos ir tikiu, kad progresas įmanomas.
Dešimtajame dešimtmetyje ši tema buvo labai įkaitusi – buvo daug emocijų, diskusijų. Tačiau manau, kad per dabartinių prezidentų kadenciją įmanoma pasiekti susitarimą. Žinoma, kaip ir sakė Ražukas, reikėtų nuimti įtampą. Laukia diskusijos parlamente.
– Kaip prieš tai jau sakėte, gana aktyviai bendraujate su Baltarusijos atstovais. Gana intensyvius ryšius palaikote ir su Rusija, nors, pavyzdžiui, Lietuva kontaktus su šia šalimi yra sumažinusi iki minimumo.
Latvija su Rusija daug kalbasi apie ekonomiką, yra įkurta Tarpvyriausybinė komisija, vasarą buvote susitikęs su Rusijos užsienio reikalų viceministru Aleksandru Pankinu. Suverenus pasirinkimas, žinoma, bet kaip manote, ar jis atspindi galimybę, kad Latvija renkasi labiau racionalumu ir pragmatiškumu grindžiamą diplomatiją nei, tarkime, Lietuva?
– Klausausi ir man linksma. Latvijoje vis girdžiu, kaip lietuviai ar estai viską daro geriau (juokiasi). Namuose mus dažnai kritikuoja – esą reikia elgtis ryžtingiau.
Latvija stengiasi laikytis dvilypio požiūrio (dual track approach). Esame labai principingi dėl situacijos Ukrainoje, kur Rusija 2014 metais sukėlė karą, vieningai su kitomis Baltijos šalimis remiame sankcijas Rusijai. Sutariame ir dėl NATO karių mūsų valstybėse.
Veiksmus tikrai dažnai koordinuojame, bet kartais – taip, esame suverenios šalys – bandome elgtis subtiliau. Šiek tiek pakeisiu temą, bet dar grįšiu prie Rusijos.
Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo du iškalbingi balsavimai. 2017 metais Latvija susilaikė balsuojant dėl JAV pasmerkimo dėl ambasados Izraelyje perkėlimo į Jeruzalę, o lietuviai ir estai rezoliuciją palaikė.
Tada sulaukiau daugybės klausimų, kodėl Latvija taip pasielgė ir nepasekė kitų dviejų Baltijos valstybių pavyzdžiu. Na, mes turėjome priežasčių taip pasielgti.
Kitą kartą Latvija irgi vienintelė susilaikė balsuojant dėl Jungtinių Tautų migracijos pakto – jūs, kaip ir Estija, jį palaikėte. Bet mes turėjome balsavimą parlamente ir aš nesugebėjau įtikinti deputatų balsuoti „už“. Taip būna – jokios dramos nėra.
Su Rusija išties kalbamės apie politiką ir ekonomiką, vyksta susitikimai viceministrų lygiu. Dar šiemet laukia susitikimas Maskvoje.
Taip, yra sričių, kuriose mes išliksime principingi, bet Rusija vis tiek yra mūsų kaimynė ir tikrai yra apie ką kalbėtis. Todėl komunikacijos kanalai atviri.
Tokiai pozicijai advokataujame ir ES struktūrose. Taip, Estijos prezidentė nuvyko į Maskvą. Mūsų prezidento planuose tokio vizito šiuo metu nėra, bet ar ateityje neatsiras? Gali atsirasti.
Tačiau tai nereiškia, kad mūsų požiūris į tam tikrus dalykus taps minkštesnis. Kiekviena šalis turi parlamentą. Žmonės išrenka parlamentą, parlamentas paskiria vyriausybę. Lietuvos užsienio politika – Lietuvos reikalas.
Dvišaliai santykiai puikūs, ir jei vienas ar kitas ministras nuvyksta į Maskvą, Baltijos šalių vienybė tikrai neaižėja. Tikrai ne – esame vieningi, o niuansai nereiškia, kad nesutariame.
-
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė: „Jei norime daryti procesams įtaką, turime kalbėtis. O įtakos norime“
-
Laurynas Jonavičius: Dialogas su Baltarusija – kodėl jo nėra, kodėl ir koks jis galėtų būti
-
A.Kazakevičius: geri Minsko santykiai su kaimynėmis apsunkintų Baltarusijos integraciją į Rusiją
-
Garsus baltarusis Vilniuje: „Rusija – ne šiaip dramblys kaimynystėje“
-
Lietuvos ir Latvijos prezidentai sako, kad nuomonių skirtumai dėl Astravo AE išlieka
-
A.Lukašenka kerta langą į Europą: patvirtino, kad vyks į Austriją ir Latviją
