53 proc. apklaustųjų mano, kad neeiliniai parlamento rinkimai nieko nepakeitė, o 14 proc. – kad padėtis pablogėjo, palyginti su ta, kokia ji būtų buvusi be rinkimų.
Tokia pat dalis respondentų – 14 proc. – pažymi, kad rinkimų rezultatai duoda pagrindo manyti, jog visuomenė darosi aktyvesnė ir reiklesnė politikams.
Kitus neeilinių rinkimų laimėjimus apklausos dalyviai mini rečiau. Tik 5 proc. gyventojų mano, kad nauja vyriausybė geresnė už ankstesnę, ir tik 3 proc. – kad dabartinis Seimas geresnis už buvusį 10-ojo šaukimo Seimą.
Lyginant su tuo, kokias permainas gyventojai prognozavo prieš neeilinius rinkimus, su jų nuotaikomis praėjus porai mėnesių po rinkimų, galima daryti išvadą, kad didžiausios gyventojų viltys nepasiteisino.
Teigiamą neeilinių Seimo rinkimų įtaką situacijai šalyje 2011 metų lapkritį gyventojai pažymėjo rečiau nei buvo jų prognozės šių metų rugpjūtį. Prieš rinkimus 32 proc. apklaustųjų laikėsi nuomonės, jog po šių rinkimų politikai atsižvelgs į tai, kad Seimas gali būti paleistas ir todėl geriau dirbs, o po rinkimų taip manančiųjų sumažėjo iki 9 procentų.
Ekonomikos prognozių centro valdybos narė Raita Karinytė pažymi, jog nuomonės apie neeilinius Seimo rinkimus atspindi gyventojų įsitikinimą, kad jų gyvenimas priklauso nuo kitų žmonių, kurie yra aukščiau jų.
„Gyventojai nemato savo vaidmens šalies santvarkoje ir nesuvokia atsakomybės už tai, kas vyksta joje, taip pat nesupranta, kad idealaus valdžios atstovų komplekto nėra, o idealus valdymas, taip pat ir valstybės valdymas, būna tada, kai bendradarbiauja valdytojai ir valdomieji abiejų šalių sutikimu“, – sakė ji.
Kaip jau pranešta, neeilinius rinkimus inicijavo prezidentas Valdis Zatleras, kurio praėjus kelioms dienoms po šio potvarkio Seimas neperrinko į prezidento postą. Vasarą V.Zatleras subūrė naują politinę jėgą, kuri 11-ojo šaukimo Seime gavo 22 vietas.
