Aiški Latvijos pozicija
„Saugumo sumetimais Latvija neišduos humanitarinių ar kitokių vizų tiems Rusijos piliečiams, kurie vengia mobilizacijos, taip pat nekeis nuo rugsėjo 19 d. įvestų Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas, kirtimo apribojimų“, – tviteryje rašė Latvijos ministras.
Pirmadienį Latvijoje, taip pat ir Lietuvoje, Estijoje bei Lenkijoje pradėjo galioti draudimas per Europos Sąjungos išorės sienas įsileisti Rusijos turistų.
Anksčiau buvo teigiama, kad humanitarinės vizos, kurios, be kita ko, išduodamos asmenims, kuriems gresia valstybės persekiojimas, bus išduodamos ir toliau.
„Geras pavyzdys“
Seimo NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad Baltijos šalys turėtų priimti vieningą sprendimą dėl šio klausimo, tačiau jis taip pat teigia, kad Latvija rodo gerą pavyzdį.
„Manau, kad gerą pavyzdį rodo, taip (...) Man atrodo, tai labai teisingas pareiškimas“, – 15min teigė Seimo NSGK pirmininkas.
Jo teigimu, Rusijos visuomenė turi galios parodyti šalies viduje, kad nesutinka su karu Ukrainoje.
„Mes jau kiek esame diskutavę, kad tai ne Putino, o Rusijos karas ir šiuo atveju mes manom, kad Rusijos visuomenė, jeigu ji nesutinka su tuo, kas čia vyksta, ji gali savo galią parodyti Rusijos viduje, keičiant režimą“, – svarstė parlamentaras.
„Žinau, kad mitingai prasidėję – geras ženklas. Tikimės, kad žmonės turės galimybę išreikšti savo poziciją karo atžvilgiu. Tai yra galimybė nusikratyti autoritarinio lyderio“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad sprendimas dėl rusų, bėgančių nuo mobilizacijos, turi būti priimtas regioniniu lygmeniu.
„Nedaryt jokių staigių judesių, įsivertinti visas galimas rizikas – nes tuo gali pasinaudoti Rusijos slaptosios tarnybos“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat mano, kad bėgančių nuo mobilizacijos rusų nereikėtų įsileisti. „Gerai pagalvojus, tai rusų bėgimas nuo mobilizacijos – tai nėra bėgimas nuo politinio persekiojimo, nes vysta jų pačių valstybėje, kurios Putinas neokupavo.
Taip kad sienos turi likti uždarytos“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė A.Anušauskas.
Lietuva sprendimo dar neturi
Tuo metu Lietuvos pareigūnai vieningo sprendimo dėl mobilizacijos vengiančių rusų kol kas neturi.
Užsienio reikalų ministerija (URM) tvirtina, kad situacijos bus vertinamos individualiai.
„Lietuva neturi tikslo ir pajėgumų išduoti vizas humanitariniais pagrindais visiems prašantiems Rusijos piliečiams. Tam reikalingi ir su nacionalinio saugumo klausimais susiję patikrinimai. Besikreipiančių Rusijos piliečių prašymai toliau bus vertinami įprasta tvarka, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir individualiai, siekiant išvengti grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išlaikyti atviras duris persekiojamiems pilietinės visuomenės bei opozicijos atstovams“, – 15min informavo ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.
„Toliau konsultuosimės su regioniniais partneriais ir ES lygiu dėl reagavimo būdų“, – sakė ji.
Tuo tarpu vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė 15min teigė, jog sprendimą dėl to greičiausiai trečiadienį turėtų priimti Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas.
Po trečiadienio V.Putino kalbos dalis rusų iš tiesų ėmė ieškoti kelių iš Rusijos. 15min rašė, kad po V.Putino kalbos, kuria jis pranešė apie dalinę mobilizaciją, per kelias minutes Rusijoje buvo išpirkti visi bilietus į tiesioginius skrydžius į Stambulą ir Jerevaną.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad kariauti į Ukrainą bus pašaukta apie 300 tūkst. rezervistų. Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau septynis mėnesius. Per šį laiką Rusijos kariuomenė patyrė didžiulių nuostolių.
