Per dezinformacijos kampaniją buvo kartojami tokie lozungai, kaip „latviai niekada neegzistavo“, „šalis neegzistavo daugiau kaip 50 metų“, „sovietmečiu Latvija gyveno geriau“. Tokie apibendrinimai yra būdingi prokremliškai žiniasklaidai.
Latviją buvo siekiama diskredituoti pasaulio akyse, kaltinant tariamu polinkiu į fašizmą ir mėginimais perrašyti istoriją, bandant vaizduoti kaip žlugti pasmerktą valstybę ir pabrėžiant, esą rusakalbiai Latvijos gyventojai yra nuolat diskriminuojami. Tai – įprastas Kremliaus naratyvas, teigia A.Ūdrė.
Kaltino fašizmu
Populiariame Latvijos rusakalbiams skirtame naujienų portale „Vesti.lv“ neseniai publikuotas straipsnis, kuriame gausu buvusio Rygos miesto tarybos nario, visuomenės veikėjo Ruslano Pankratovo darytų nuotraukų. Jose užfiksuoti žmonės, gatvėmis nešantys vėliavas su svastikomis.
Pasak A.Ūdrės, taip portalas siekė latvius pavaizduoti fašistais. „Socialiniuose tinkluose kai kada pasirodo nuotraukų, bylojančių apie labai keistas Latvijoje vyraujančias tendencijas, kurias palankiai vertina tiek valdžios institucijos, tiek saugumo tarnybos, tiek ir, kaip galima numanyti, „kuratoriai“ iš JAV ambasados, – rašoma „Vesti.lv“ publikacijoje. – Viena vertus, tai yra istorinė latvių svastika. Kita vertus, kas žino, ką šie žmonės iš tiesų turėjo galvoje.“
Kremliaus valdoma žiniasklaida dažnai pasitelkia argumentą, esą Latvijos politinis elitas šlovina nacių idėjas ir neigia nacių padarytus nusikaltimus.
Sveikinti nėra ką
Kitas Kremliaus poziciją atspindintis informacijos šaltinis „Rubaltic.ru“ nuėjo dar toliau. Jis iškėlė klausimą, kodėl lapkričio 18-oji (Nepriklausomybės diena) apskritai turėtų būti vadinama Latvijos nacionaline švente.
Straipsnyje teigiama, esą „nėra ką sveikinti“, kadangi „Latvių tautos gamtoje nėra. Yra estai, yra lietuviai, latvių – nėra“.
„Didžiausia vertybė – ne Latvijoje gimęs žmogus (pilietis su visomis jam priklausančiomis teisėmis), o etninis latvis, šnekantis latvių kalba“, dėstoma svetainėje „Rubaltic.ru“. Šis teiginys, pasak autorės A.Ūdrės, yra neteisingas, nes Latvijos konstitucijoje aiškiai parašyta: „Asmenys, priklausantys etninėms mažumoms, turi teisę išlaikyti ir puoselėti savo kalbą ir savo etninę bei kultūrinę tapatybę“.
Kita priežastis nesveikinti Latvijos Šimtmečio proga, pasak „Rubaltic.ru“, yra tai, kad šalis neegzistuoja tiek laiko.
„Penkiasdešimt metų ji buvo draugiškos sovietinės šeimos sudėtyje“, – rašo leidinys. Jame išsamiai pasakojama apie tai, kaip Latvija sovietų laikais suklestėjo, apie tai, kokie nedėkingi šios šalies žmonės, ir apie tai, kaip po Sovietų Sąjungos griūties Latvija „piktybiškai“ kolaboravo su Vakarais.
Šis motyvas taip pat labai mėgstamas Kremliaus propagandistų. Jo esmė – provakarietiška Latvija yra pasmerkta, teigia A.Ūdrė.
Prokremliška žiniasklaida pareiškė savo kritišką nuomonę ir dėl to, kodėl nepriklausomos Latvijos Respublikos šimtmečio minėjime nedalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės, kaip antai „Sputnik“ ir „Rubaltic.ru“, D.Grybauskaitės neatvykimą mėgino pateikti kaip požymį, įrodantį santykių tarp Latvijos ir Lietuvos suprastėjimą. Kokių nors faktų, patvirtinančių šį teiginį, leidiniai nepateikia.
Užkliuvo ir švietimo reforma
Praėjus Latvijos Šimtmečio minėjimo iškilmėms, įvairūs prokremliški žiniasklaidos kanalai toliau skleidžia tiesos neatitinkančią informaciją apie Latviją ir jos valstybingumą.
Štai, pavyzdžiui, už nusikalstamą veiklą saugumo tarnybų suimtas jokios pilietybės neturintis Vladimiras Lindermanas kaltina Latviją etninių rusų diskriminavimu. A.Ūdrė atkreipia dėmesį, kad šio asmens publikacijas skelbia daugelis Rusijos žiniasklaidos šaltinių.
Per dezinformacijos kampaniją buvo kartojami tokie lozungai, kaip „latviai niekada neegzistavo“, „šalis neegzistavo daugiau kaip 50 metų“, „sovietmečiu Latvija gyveno geriau“.
Nuo šimtmečio minėjimo „Vesti.lv“ paskelbė nemažai straipsnių apie valstybinės švietimo reformos „baisumus“ ir tai, kaip ja siekiama prispausti etninius rusus. Latvijos užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau skelbė, kad „Rusija demonizuoja Latviją dėl (jos vykdomos) švietimo reformos“ ir, ko gero, taip elgsis ir ateityje. Nepaisant visų šių aplinkybių, neseniai Latvija paminėjo 28-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines.
Latvijai įžengiant į antrą nepriklausomybės šimtmetį, neabejotina, kad šalis ir toliau išlikt Rusijos propagandos ir dezinformacijos taikiniu.
Tačiau kampanijų poveikis nėra didelis. Švedijos gynybos tyrimų agentūros duomenimis, „Visose trijose Baltijos valstybėse esama naujų, jaunesnių kartų atstovų, kuriems rusų kalba yra gimtoji, tačiau vis daugiau jų save laiko lojaliais savo gyvenamosios šalies piliečiais“.
Todėl Rusijos bandymai naudotis savaip suprantama švelniąja galia ir taip pakenkti Baltijos valstybėms yra pasmerkti nesėkmei. Tačiau negalima prarasti budrumo, rašo A.Ūdrė.
