UNHCR plakatuose kartu vaizduojami pabėgėliai iš Sirijos ar Irako ir latviai. Prie pirmųjų nuotraukų pridėtas užrašas „Aš bėgu“, o prie antrųjų – žodžiai „Aš bėgčiau“.
Pavyzdžiui, viename plakatų Mohamedas iš Sirijos teigia: „Labai norėjau pasilikti gimtinėje, visi mes norime išsigelbėti. Bet kai vyksta karas ir kai daugybę mėnesių neturime vandens, supratau, kad savo vaikus myliu labiau nei savo šalį.“
Šalia latvis Rihardas pritaria: „Myliu savo šalį ir padaryčiau viską, kad galėčiau čia pasilikti. Bet jei man reikėtų pasirinkti tarp savo šeimos ir savo šalies, žinoma, pasirinkčiau šeimą.“
„Mes visi esame žmonės. Mes darytume tą patį“, – toks naujosios kampanijos, kurią sudaro ir daugiau plakatų, šūkis.
Reklamos agentūra atsiprašė
Bet dabar, Gynybos ministerijos valstybės sekretoriui Janiui Garisonui pakėlus triukšmą ir pasipiktinus, esą kampanija leidžia suprasti, kad latviai ne gintų savo šalį konflikto atveju, o iš jos bėgtų, projektas, regis, bus pakeistas, o galbūt ir sustabdytas.
Reklamos agentūra DDB, kuri sukūrė kampanijos plakatus, paskelbė, kad dėl neigiamos reakcijos visuomenėje projektas „bus peržiūrėtas“.
J.Garisonas per spaudą kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši padėtų sustabdyti kampaniją ir jam, atrodo, pavyko, nors ir tik iš dalies.
Antradienį reklamos agentūra DDB, kuri sukūrė kampanijos plakatus, paskelbė, kad dėl neigiamos reakcijos visuomenėje projektas „bus peržiūrėtas“.
„Mūsų tikslas buvo atkreipti dėmesį į pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų situaciją bei priminti latviams, kad migrantai – irgi žmonės. Tikrai nesiekėme suskaldyti Latvijos visuomenės“, – tikino DDB atstovas Andris Rubinsas, kuris dar ir atsiprašė.
Teisę trauktis turi tik vaikai ir senoliai
Teiginiai, kuriais papuošti kampanijos plakatai, esą įžeidžia ne tik Latvijos ginkluotąsias pajėgas, bet ir Nacionalinės gvardijos savanorius, kurie, pasak J.Garisono, aukoja savo laisvalaikį tam, kad pasiruoštų prireikus ginti tėvynę ginklu.
„Latvijos žmonių ryžtas ginti savo šalį reiškia, kad mes niekada nepakliūsime į tokią situaciją, kai mums reikės ieškoti prieglobsčio svetur“, – tikino J.Garisonas.
Kalbėdamas Latvijos radijui jis net prilygino šią UNHCR kampaniją informaciniam karui, kurio tikslas – susilpninti valią ginti tėvynę: „Bus ir daugiau tokių bandymų, tokių psichologinių operacijų, kuriomis siekiama paveikti mūsų sąmonę.“
Atsiliepė ir Latvijos Nacionalinės gvardijos, į kurią buriasi savanoriai – panašiai kaip į Šaulių sąjungą Lietuvoje, vadovas Leonidas Kalninšas. Jis pareiškė, kad per karą pateisinamas „tik vaikų ir senolių“ traukimasis iš šalies.
Nemano, kad ką nors įžeidžia
UNHCR koordinatorius Latvijoje Didzis Melbiksis savo ruožtu anksčiau teigė nemanantis, kad kampanija įžeidžia latvius.
Didzis Melbiksis: „Mes irgi mylime savo artimuosius ir panašiomis aplinkybėmis elgtumėmės taip pat: bėgtume iš siaubingo karo zonos.“
„Kampanija mums primena, kad pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai yra tokie pat žmonės kaip ir mes, tik dabar jie atsidūrę sudėtingoje situacijoje.
Mes irgi mylime savo artimuosius ir panašiomis aplinkybėmis elgtumėmės taip pat: bėgtume iš siaubingo karo zonos“, – Latvijos visuomeniniam transliuotojui LSM praėjusią savaitę teigė D.Melbiksis.
UNHCR skelbia, kad ši kampanija rodo, jog paprasti žmonės greitai taptų pabėgėliais, jei civilius būtų pradėta bombarduoti cheminiais ginklais ir improvizuotais sprogmenimis.
Dabar UNHCR skandalo dėl plakatų su pabėgėliais nekomentuoja. Kita vertus, yra žinių, kad Latvijos atstovai JT biuruose Ženevoje, kur įsikūrusi ir UNHCR būstinė, jau kalbėjosi apie skandalą prie Baltijos jūros.
Daug ksenofobijos ir rasizmo
Tiesa, su prieglobsčio prašytojais Latvijoje dirbantys savanoriai 15min neoficialiai prasitarė manantys, kad pastarųjų diskusijų nė negalima vadinti debatais.
„Supraskite, šis puolimas labai keistas, mes jį laikome politiniais žaidimais. Latvijoje labai aktyvus konservatyvus Nacionalinis aljansas, kurio atstovai yra okupavę viešąją erdvę ir joje nepalikę erdvės kitai nuomonei“, – teigė vienas savanorių.
Atviresnis – nepriklausomas žurnalistas Juris Kaža, kuris 1949 metais pats gimė pabėgėlių iš Latvijos šeimoje Vokietijoje. Jis mano, kad UNHCR kampanija galėtų būti tikslesnė, tačiau priduria: „Yra labai geras žodis apibūdinti šitai audrai – balaganas.“
„Ši kampanija tikrai reikalinga, nes Latvijoje, kalbant apie pabėgėlius, labai daug ksenofobijos ir rasizmo. Pabėgėliai nėra turistai – jų gimtosiose šalyse vyksta kažkas siaubingo.
Tiesa, patys plakatai nėra tikslūs. Tikrieji pabėgėliai iš tiesų atvykę iš šalių, kuriose naudojamas cheminis ginklas, mėtomos statinės su sprogmenimis, o plakate tai paaiškinti sunku.
Čia ir prasideda problema – nesugebama suprasti, kad iš Latvijos civiliai bėgtų ir turėtų teisę, net pareigą bėgti, jei čia kiltų toks karas kaip Sirijoje“, – 15min pripažino J.Kaža, kurio tėvai ir seneliai bėgo nuo Raudonosios armijos į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. – Plakatuose tai nepaaiškinama.“
Jo teigimu, Latvijos gynybos ministerija vis dėlto su reakcija persistengė: „Ten kažkodėl manoma, kad pagal plakatus teigiama, jog visi turėtų bėgti, vos prasidėtų neramumai.
J.Kaža sutinka su pabėgėliais besirūpinančiais aktyvistais, tvirtinančiais, kad labiausiai siunta Latvijos ultrakonservatoriai.
Taip tikrai nebūtų. Yra įstatymai dėl mobilizacijos, rezervo. Kita vertus, UNHCR kampanija pernelyg tiesmuka tokiai Latvijai, kokioje gyvenu dabar. Čia atmosfera įkaitusi ir visiškai neracionali.“
J.Kaža sutinka su pabėgėliais besirūpinančiais aktyvistais, tvirtinančiais, kad labiausiai siunta Latvijos ultrakonservatoriai.
„Nacionalinis aljansas čia įeina į valdančiąją koaliciją, o jame dirba daug visokių lunatikų. Jie dabar reikalauja, kad visa UNHCR kampanija būtų nutraukta. Nesu tikras, ar jie gali to reikalauti. Jie gali sakyti, kad su kampanija nesutinka, bet negali įvedinėti cenzūros“, – svarstė J.Kaža.
Lietuvos šauliai kalba apie informacinį karą
Dar vienas su pabėgėliais dirbantis savanoris latvis įsitikinęs, kad kaimyninėje Lietuvoje pabėgėliai integruojami kur kas sėkmingiau. Tačiau skandalas dėl plakatų sulaukė atgarsių ir mūsų šalyje.
Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas, sekdamas pareigūnų Latvijoje pavyzdžiu, plakatus irgi pavadino informacinio karo priemonėmis.
„Informacinių priemonių pasitelkimas siekiant paveikti visuomenės nuotaikas nėra naujiena, todėl šiandien neretai susiduriame su informacinio karo apraiškomis, kurių tikslas – skaldyti visuomenę, diskredituoti karines struktūras ir demokratiškai išrinktą valdžią.
Ko siekia jūsų minimo atvejo sumanytojai, lai sprendžia kiekvienas savarankiškai.
Lietuvos šaulių sąjunga vienija sąmoningus, įvairaus amžiaus, lyties, profesijų ir tautybių piliečius, kurie jaučiasi atsakingi ir rūpinasi valstybės saugumu bei jos gerove, todėl panašūs plakatai negalėtų paneigti akivaizdaus fakto, kad šaulių, savanorių gretos auga, o ypatingai tai tapo aktualu ir matoma po Ukrainos įvykių.
Be abejo, krizės atveju būtų įvairių pasirinkimų, kaip ir būta mūsų valstybės istorijoje. Tačiau Lietuvos žmonių valią ir ryžtą ginti Nepriklausomybę įtvirtino mūsų seneliai, kovodami Nepriklausomybės kovose, partizaniniame kare, mūsų tėvai, priešindamasi sovietų okupacijai ir iškovoję Nepriklausomybės atkūrimą.
Dabartinė karta, kuri ypatingai po Ukrainos įvykių viešai deklaruoja savo pasiryžimą ginti valstybę, stoja į šaulių gretas ar Lietuvos kariuomenės struktūras, todėl jokie plakatai šių įsitikinimų ir faktų negalės paneigti“, – tokį L.Gumbino komentarą 15min perdavė Šaulių sąjunga.
A.Ažubalis: „Projektas visiškai nevykęs“
Savo ruožtu Lietuvos Seimo narys, konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis 15min anksčiau šią savaitę teigė manantis, kad tokia kampanija ir mūsų šalyje būtų sutikta neigiamai.
„Tai jau ne pirmas kartas, kai tarptautinių organizacijų atstovams pritrūksta išmanymo ir jautrumo. Manau, kad žmones, kurie praeityje dalyvavo pasipriešinime ir nukentėjo, toks gretinimas žeidžia.
Biurokratai turi per daug pinigų, bet nežino, kaip juos panaudoti. Suprasčiau, jei būtų remiamasi sociologiniais tyrimais, bet dabar nėra čia ką ir kalbėti“, –15min teigė A.Ažubalis.
„Galima apeliuoti į humanizmą, į krikščionišką atjautą – juk latviai krikščionys. Bet negalima paimti ir sakyti: „Aš irgi bėgčiau.“ Tad šis darbas visiškai nevykęs.
Toks gretinimas tik erzina žmones. Be to, tas susierzinimas galiausiai pakenkia patiems sirams ir įaudrina požiūrį į pabėgėlius. Neišmintinga taip elgtis“, – pridūrė A.Ažubalis.
Bėgtų daugiau latvių nei kovotų
Vis dėlto praėjusį lapkritį atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurios rezultatus trečiadienį priminė Latvijos gynybos ministerija, sukelia dar daugiau klausimų.
Respondentų buvo klausiama, ar jie kovotų prieš užsienio agresorių „su ginklu rankoje“. 40 proc. apklaustųjų teigė, kad kautųsi, tačiau 44 proc. pripažino, kad į mūšį nestotų.
2014 metais panašios apklausos rezultatai buvo kone identiški – tuomet 39 proc. tyrimo dalyvių tvirtino, kad stotų į kovą, o 46 proc. pripažino, jog neimtų ginklo į rankas.
Pernykštėje apklausoje buvo ir klausimas, ar žmonės pasiliktų Latvijoje, ar išvyktų iš šalies ginkluoto konflikto atveju. 51 proc. apklaustųjų teigė, jog pasiliktų, o 37 proc. manė, kad bėgtų iš valstybės.
