„Santykiai tarp demokratinių ir nedemokratinių valstybių visada yra problemiški. Negalime žvelgti į Rusiją kaip į partnerę, su kuria dalijamės tomis pačiomis vertybėmis, nes taip nėra. Iš to kyla problemos ir kuriant gerus dalykinius santykius. Rusijai palaikyti gerus santykius su Baltijos valstybėmis trukdo paprasta priežastis: pastaruosius 20 metų mūsų kraštai stengiasi nuo jos pabėgti. Santykius su Rusija aštrina ir vadinamoji nepiliečių problema, su kuria iš trijų Baltijos valstybių nesusiduria tik Lietuva. Nesutarimų kyla ir dėl istorijos“, – teigia politologas.
Jo teigimu, ilgainiui Baltijos valstybių ir Rusijos santykiai stabilizuosis, tačiau problemų greičiausiai liks vien jau dėl to, kad Rusija norėtų daryti didesnę įtaką Baltijos šalims.
„Dabar Baltijos valstybių santykiai su Rusija palyginti geri. Geopolitinė mūsų regiono aplinka yra nusistovėjusi. Rusai grėsmę savo suverenitetui ir gerovei jaučia tikrai ne čia. Rusija tam tikru požiūriu vertina stabilumą prie savo vakarinės sienos. Baltijos valstybių santykiai su Rusija buvo problemiški daugiau kaip 15 metų. Prireiks daugiau nei kelerių metų, kad jie grįžtų į normalias vėžes“, – kalbėjo T.Rostokas.
Jo teigimu, ilgainiui Baltijos valstybių ir Rusijos santykiai stabilizuosis, tačiau problemų greičiausiai liks vien jau dėl to, kad Rusija norėtų daryti didesnę įtaką Baltijos šalims.
Pasak politologo, JAV, turinti finansinių sunkumų, dėl Rusijos gali „šį tą paaukoti Vidurio ir Rytų Europoje“.
„JAV turi milžiniškų finansinių sunkumų. Todėl, mano nuomone, turės mažinti savo aktyvumą kariniu ir daugeliu kitų aspektų. Manau, ši valstybė jausis galinti šį tą paaukoti Vidurio ir Rytų Europoje ir tam, kad palaikytų gerus santykius su Rusija. Jei JAV pavyks subalansuoti šiuos santykius, išlošime visi“, – sakė T.Rostokas.
Politologas teigė nepastebėjęs, kad Lietuva būtų Baltijos regiono lydere, ir esą tam, pasak T.Rostoko, nėra galimybių.
„Nepastebėjau, kad Lietuva būtų buvusi lyderė. Man tai naujiena. Lyderystė pirmiausia yra susijusi su turimais ištekliais, bendros veiklos krypties nustatymu. Kalbant apie Rytų kaimynystę, kaip Lietuva gali būti lyderė, jei greta yra Lenkija? Kaip Lietuva gali būti Baltijos šalių lyderė, jei visos valstybės vykdo panašią politiką?“, – sakė pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė „turi pragmatiškesnį požiūrį į užsienio politiką“, tačiau tai yra būdinga visoms trims Baltijos valstybėms.
Jis tvirtino, kad regiono lydere galima būtų vadinti Lenkiją.
„Turime pripažinti, kad Lenkija dėl savo dydžio, gyventojų skaičiaus ir ekonominės plėtros yra regiono lyderė. Šis kraštas vis labiau pripažįstamas kaip pats svarbiausias Vidurio ir Rytų Europoje. Lenkija gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį Vakarų Europoje tvarkant reikalus, susijusius su mažų valstybių interesais. Todėl Lietuva turėtų būti suinteresuota palaikyti kuo geresnius santykius su šia kaimyne“, – kalbėjo T.Rostokas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė „turi pragmatiškesnį požiūrį į užsienio politiką“, tačiau tai yra būdinga visoms trims Baltijos valstybėms.
Politologas taip pat pastebėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija ne visada užsienio politikos klausimais turi turėti bendrą nuomonę, esą tai ir ne visada yra naudinga.
„Kalbant apie Baltijos valstybių bendradarbiavimą, reikia pasakyti, kad kai kuriais atvejais mums prasminga dirbti drauge, kai kuriais – ne. Manau, kad vardas „Baltijos šalys“ yra naudingas ir galime kartkartėmis jį vartoti. Tačiau Estija, Latvija ir Lietuva neprivalo visais klausimais turėti tą pačią nuomonę. Nemanau, kad Baltijos valstybių užsienio politikos tikslai yra tokie dideli ir toli siekiantys, kad būtina visur ir visada veikti išvien“, – kalbėjo T.Rostokas.
„Esame skirtingos valstybės: kalbame skirtingomis kalbomis, atgavę nepriklausomybę plėtojomės ne visai vienodai. Esame panašūs, bet ne vienodi. Tai reiškia, kad galime bendradarbiauti, kai mums tai naudinga, bet nebūtina visada kalbėti vienu balsu“, – sakė politologas.
