Po šio valstybės vadovo apsisprendimo lieka tik vienas žinomas potencialus kandidatas užimti prezidento postą – teisininkas Egilas Levitas. Jo kandidatūrą ketina iškelti dauguma valdančiosios koalicijos partijų, todėl tikėtina, kad per balsavimą Saeimoje jis sulauktų daugumos įstatymų leidėjų paramos.
Po susitikimo su premjeru Krišjaniu Kariniu R.Vėjuonis sakė, kad per jo kadenciją buvo atlikta daug svarbių darbų – sustiprintas nacionalinis saugumas ir valstybinės latvių kalbos padėtis, pradėtos reformos daugelyje valstybės sričių.
„Ketverius metus intensyviai ir sąžiningai dirbau Latvijos tautos labui... Aišku, tai tik keletas darbo metų, siekiant padidinti valstybės stabilumą ir gerovę“, – kalbėjo jis.
Latvijos rinkimų įstatymas numato, kad kandidatai į Latvijos prezidento postą turi būti pasiūlyti likus ne daugiau kaip 60, bet ne mažiau kaip 55 dienoms iki dabartinio valstybės vadovo kadencijos pabaigos. Šiemet kandidatų registracija prasidės gegužės 9-ąją.
Latvijos prezidentą ketverių metų kadencijai renka 100 vietų Saeima.
R.Vėjuonis buvo išrinktas 2015 metų birželį 55 balsų daugumą. Tąsyk jo varžovas buvo E.Levitas.
Jis yra Latvijos 5-asis prezidentas nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais ir 9-asis – nuo Latvijos Respublikos įkūrimo 1918-aisiais.
Prieš tapdamas prezidentu R.Vėjuonis yra dirbęs aplinkos ir gynybos ministru. Per savo politinę karjerą jis buvo triskart išrinktas į šalies parlamentą.