B. Bražė yra dirbusi įvairiuose diplomatinės tarnybos postuose, buvo Latvijos ambasadorė keliose valstybėse. Nuo 2020-ųjų gegužės iki praėjusios vasaros, kai tapo ambasadore specialiesiems pavedimams, ji dirbo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja viešajai diplomatijai.
B. Bražė kaip labiausiai tikėtina kandidatė į URM vadovus buvo pradėta minėti netrukus po to, kai apie savo atsistatydinimą paskelbė ankstesnis ministras Krišjanis Karinis.
Minėti ir kiti pretendentai iš valdančiosios centro dešiniųjų partijos „Naujoji vienybė“ – buvusi Užsienio reikalų ministerijos parlamentinė sekretorė Zanda Kalnina-Lukaševica (Zanda Kalninia-Lukaševica), parlamentaras Girtas Valdis Kristovskis ir kiti, bet dėl įvairių priežasčių jie nebuvo laikomi rimtais kandidatais.
Saeimos frakcijos išreiškė norą susitikti su kandidate į užsienio reikalų ministrus. Su kandidatu į diplomatijos vadovus tradiciškai taip pat pabendrauja prezidentas.
K. Karinis apie sprendimą atsistatydinti paskelbė kovo 28-ąją, o oficialiai iš posto pasitraukė balandžio 10-ąją.
Buvęs Latvijos diplomatijos vadovas ir buvęs ministras pirmininkas kelis mėnesius buvo viešai kritikuojamas dėl skandalo, susijusio su privačiais skrydžiais, kuriais naudojosi jo vadovautos darbo delegacijos, kai jis dirbo premjero poste.
Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl to, ar K. Karinis, eidamas premjero pareigas, darbo reikalais naudojosi specialiais skrydžiais.
Pasak latvių žiniasklaidos, jau ketvirtadienį Saeima gali balsuoti dėl B. Bražės kandidatūros.
