Galutinį sprendimą dėl įstatymo projekto turės priimti Saeima.
Konvencijos ratifikavimui pritarta su sąlyga, kad ją įgyvendindama Latvija vadovausis Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis, principais ir normomis, ypač susijusiomis su žmogaus teisių apsauga, moterų ir vyrų lygybe, šeimos, tėvų ir vaikų teisių apsauga ir rėmimu.
Gerovės ministras Uldis Augulis pabrėžė, kad į konvenciją įtrauktas ir diskusijose figūravęs terminas „socialinė lytis“ nereiškia, kad į Latvijos teisės ir švietimo sistemą turi būti įtrauktas kitoks lyties supratimas, ir tikrai neįpareigoja kitaip aiškinti Konstitucijoje įtvirtintas normas ir vertybes.
„Reikia suvokti, kad socialinės lyties kontekste kalbame tik ir tik apie moteris ir vyrus“, – kalbėjo U. Augulis.
Gerovės ministerija, kuri parengė įstatymo projektą, pažymi, kad konvencija sukuriama išsami ir įvairiapusė teisinė sistema, skirta moterų apsaugai nuo visų formų smurto ir moterų bei vyrų apsaugai nuo smurto šeimoje.
Konvencijoje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų koordinuotą kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje politiką, o valdžios institucijos įgyvendintų tarpžinybinį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir žiniasklaida.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais. Latvija konvenciją pasirašė 2016-aisiais, bet Saeima jos dar neratifikavo.
