Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Rusijos dronas, nukritęs Gaigalavo seniūnijoje Rėzeknės regione, buvo dronas „Shahed“ su sprogmenimis. Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) vadovybė pareiškė, kad, remiantis iki šiol gauta informacija, drono pasirodymo negalima laikyti atviru kariniu eskalavimu prieš Latviją ir kad dronas nebuvo nukreiptas į Latviją.
Užsienio reikalų ministerija (URM) lauks Maskvos reakcijos į Latvijos protestą dėl Rėzeknės regione nuktitusio Rusijos karinio bepiločio orlaivio „Shahed“, Latvijos televizijos laidoje „Ryto panorama“ sakė užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.
Ji sakė, kad pirmadienį Rusijos ambasados atstovui buvo pateikti įrodymai ir vaizdinė medžiaga, ir tikimasi, kad informacija bus perduota Maskvai. Paklausta apie ambasados atstovo pareiškimą, kad Rusija neturi nieko bendra su nukritusio dronu, B.Bražė sakė, kad „tai, kas sakoma viešai, jie sprendžia patys“.
Užsienio reikalų ministerija lauks Maskvos reakcijos ir jos tolesnių veiksmų. Latvija savo ruožtu informavo savo partnerius apie incidentą ir planuoja tolesnius veiksmus.
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas sakė, kad savaitgalį įvykusio incidento su dronu „Shahed“ atveju konkretūs veiksmai buvo įvertinti kaip saugiausias būdas reaguoti.
Ministras teigė, kad žemai skrendantys objektai kelia problemų, nes juos sunku pastebėti, atpažinti ir numušti.
Pasak ministro, pasirinktas saugiausias būdas reaguoti.
Įskrido iš Baltarusijos
15min primena, kad rytiniame Latvijos Rėzeknės regione rastos iš Baltarusijos skridusio Rusijos karinio drono nuolaužos, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija.
Pasak ministerijos, Rusijos dronas Rėzeknės regione nukrito šeštadienį. Šalies tarnybos, įskaitant policiją, aiškinasi incidento aplinkybes.
Gynybos ministerija teigė, kad, sprendžiant iš pirmosios informacijos, tai yra Rusijos karinis dronas.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) duomenimis, jis į Latvijos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Apie incidentą buvo informuoti atsakingi vyriausybės pareigūnai, teisėsaugos institucijos, Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalys.
NAF vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad bepilotis orlaivis į Latvijos oro erdvę įskrido ankstyvą šeštadienio rytą ir iš karto buvo pastebėtas.
„Stebėjome situaciją, išsiaiškinome, kiek ji buvo pavojinga ir ar galėjo kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“, – sakė kariškis.
Anot L.Kalninio, pirminė informacija rodo, kad objektas Latvijoje neturėjo „priešiškų tikslų“. Jis sakė, kad, remiantis ekspertų turima informacija, šis dronas „neturėjo konkretaus tikslo skristi į Latviją“.
Reikia spręsti kolektyviai
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad Rusijos dronų įskridimas į NATO teritoriją turėtų būti sprendžiamas kolektyviai.
Prezidentas sakė, kad tokių incidentų NATO rytiniame flange vis daugėja ir pridūrė, kad po šeštadienio incidento Latvija palaiko glaudžius ryšius su savo sąjungininkais.
Ministrė pirmininkė Evika Silina pabrėžė, kad Latvija kartu su NATO sąjungininkais saugo savo oro erdvę ir toliau užtikrina ES ir NATO išorės sienų apsaugą.
„NAF jau sustiprino savo oro gynybos pajėgumus prie rytinės sienos“, – sakė ji.
Rygoje įsikūrusio NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius Janis Sartas sakė, kad Rusijos drono įskridimas į Latvijos oro erdvę nėra didelė staigmena.
Jis pažymėjo, kad Rusija pastaraisiais mėnesiais suintensyvino hibridines operacijas Vakaruose, organizuodama sabotažą, įtakos operacijas ir kišimąsi į rinkimus.
„Drono įskridimas į Latvijos oro erdvę per karines pratybas „Namejs“ atitinka šį kursą“, – sakė pareigūnas, paminėdamas šį mėnesį šalyje prasidėjusias karines pratybas.
„Ši situacija patvirtina, kad privalome tęsti pradėtą darbą stiprinant rytinę Latvijos sieną, įskaitant oro gynybos pajėgumų ir elektroninės kovos pajėgumų, leidžiančių apriboti įvairios paskirties dronų veiksmus, plėtrą“, – sakė gynybos ministras Andris Sprūdas.
