„Conference of the Parties“ (sutrumpintai COP) – tai kasmetinis Jungtinių Tautų organizuojamas renginys, kurio metu pasaulio lyderiai susirenka aptarti ir spręsti klimato kaitos keliamus klausimus. Šį savaitgalį Egipte prasidės 27-oji konferencija, vadinama COP27.
Nors renginys sulaukia įvairių vertinimų – štai garsi klimato aktyvistė Greta Thunberg konferenciją pavadino „žaliuoju smegenų plovimu“ – vis dėlto tai svarbus kasmetinis įvykis.
2015 m. Paryžiaus konferencijoje priimtas susitarimas, kuriuo pasiryžta neleisti, kad pasaulinis temperatūros kilimas peržengtų 2 °C, ir sutarta išlaikyti klimato kaitos sukeltas temperatūras žemiau 1,5 °C iki šimtmečio pabaigos. Ir nors jau yra aišku, kad šias ribas pasaulis jau peržengs, visgi 21-oje COP priimtas susitarimas leidžia šiandien būti tikriems, kad pražūtingo 4 ar 5 laipsnių šilimo išvengsime.
„Tai tikrai tai nėra tik popierinė konferencija arba susitikimas dėl susitikimo“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorė dr. Audronė Telešienė.
Po klimatui sudėtingų metų laukia ir nelengvos derybos, sako Vilniaus universiteto (VU) klimatologas doc. dr. Justas Kažys. „Iššūkių ir taip begalė, o dabar jų tik padaugėjo“, – tikina jis.
Nors ekspertai abejoja, ar šiemet bus priimti svarbūs susitarimai, visgi tai metas šalims pristatyti atnaujintus įsipareigojimus dėl klimato kaitos ir koordinuoti tolimesnius veiksmus.
Ekspertai tikri, kad po šešerių metų į Afriką sugrįžusioje konferencijoje didelis dėmesys bus skiriamas šiam dėl klimato kaitos itin kenčiančiam žemynui. Visgi sprendimas tokį svarbų renginį organizuoti Egipto kurorte Šarm el Šeiche ne vieną aktyvistą ir ekspertą verčia pakelti antakį.
Egiptas – kvestionuojamas pasirinkimas
Klimato konferencijos organizavimas Egipto kurorte Šarm el Šeiche jau sulaukė nemažai kritikos. Problemų įžvelgia ir 15min kalbinti ekspertai.
„Iš vienos pusės tai labai paradoksali situacija. Šioje konferencijoje planuojama daug dėmesio skirti diskusijoms, kylančioms iš klimato teisingumo. Šalys vis labiau integruoja tokius aspektus kaip lyčių lygybė, vietos bendruomenių, tautų perspektyvos ir teisės. Iš vienos pusės – vis daugiau vietos atsiranda klimato kaitos teisingumo nuostatoms, siekiama, kad jos pavirstų veiksmais, konkrečiais planais nacionaliniu lygmeniu. Paradoksalu tai, kad būtent toje konferencijoje, kai pagaliau šiems klausimams bus skiriama tiek dėmesio, ji organizuojama būtent Egipte, su tokia politika ir apribojimais“, – sako A.Telešienė.
Pasirinkimas konferenciją organizuoti itin saugomame Šarm el Šeiche – kurorte, kuris iš vienos pusės pusės ribojasi su jūra, o iš kitos – su betonine ir vieline užtvara dykumoje – kritikuojamas tarptautiniu mastu. Aktyvistai baiminasi, kad eiliniai piliečiai gali susidurti su sunkumais patekti į sunkiai prieinamą Šarm el Šeichą.
Nemanau, kad Egiptas bus taikdarys, – sako J.Kažys.
Be to, Egipte viešos demonstracijos faktiškai uždraustos, o aktyvistams sunkiai sekasi veikti teisėtai, nes su jais greitai susidorojama. Egipte vien per pastarąjį dešimtmetį už grotų atsidūrė 60 000 politinių kalinių, įskaitant žmogaus teisių ir aplinkosaugos aktyvistus, jie buvo įkalinti remiantis fiktyviais kaltinimus ir kankinami.
„Egipto pasirinkimas turbūt buvo politinis reveransas Afrikos šalims. Vis dėlto manyčiau, kad tikrai buvo galima pasirinkti šiek tiek neutralesnę Afrikos šalį. Sunku pasakyti, kodėl būtent Egiptas buvo pasirinktas. Manyčiau, kad tai nėra pats geriausias pavyzdys, ypač dėl to, kad bus norima daug kalbėti apie klimato teisingumo klausimus. O klimato teisingumas nėra atsiejamas nuo viso kito teisingumo, tarp jų ir tam tikrų represijų nebuvimo, – sako J.Kažys. – Nemanau, kad Egiptas bus taikdarys.“
Tikrai buvo galima pasirinkti šiek tiek neutralesnę Afrikos šalį, – sako J.Kažys
Vis dėlto, sako A.Telešienė, negalima lengva ranka riboti, kokiose šalyse turėtų ar neturėtų vykti klimato konferencijos.
„Turime skirtingus regionus, skirtingas politines kultūras, skirtingas problemas tose šalyse, tad negalime apriboti konferencijų organizavimo tik pačiose teisingiausiose, turtingiausiose šalyse, kurios ir taip turi daug įsipareigojimų. Manau, kad kaip tik tokios konferencijos atvežimas į Egiptą ar į kitas šalis leidžia ir jose paskatinti naują požiūrį, naują diskursą, kritiką, sustiprinti jų įsipareigojimus. Tai yra tokio dydžio įvykis, kuris ir pačią šalį apgalvoti ir pergalvoti savo veiksmus: jeigu šiandien dar nematome rezultato, tai yra didelis spaudimas ateityje keistis. Tad matau teigiamą poveikį vien to, kad konferencija ten vyksta ir mes apie tai kalbame“, – sako KTU mokslininkė.
Karas Ukrainoje ir energetikos krizė
J.Kažys sako, kad dėl politinės ir socialinės situacijos šių metų klimato kaitos konferencija bus „vienas sudėtingiausių COP renginių“ per pastaruosius metus.
Mokslininkai neabejoja, kad svarbiose aukščiausio lygio klimato derybose nuskambės ir karo Ukrainoje tema.
„Viena iš priežasčių, kodėl laukia sudėtingos derybos, bent jau iš Europos pozicijos, yra Rusijos karas Ukrainoje, kuris daug skatina klausimų apie energetinį saugumą, apie taršaus kuro naudojimą, energetinės priklausomybės nebuvimą, – sako J.Kažys. – Karas ne tik tiesiogiai kenkia dabartinei situacijai ir išmeta begalę anglies dvideginio ir kitų produktų, bet taip pat reikalauja ir daug investicijų.“
VU mokslininkas svarsto, kad valstybes gali varžyti ir finansai.
„Europa, ir be abejo, JAV, tam tikra prasme yra labai stipriame taupymo režime. Dėl to gali atsirasti daug klaustukų, pasimirštant, kad klimato kaita yra nuolatinis ir visam pasauliui atnešantis žalą procesas. Dėl to, sakyčiau, kad gali būti sunku“, – sako mokslininkas.
Anot KTU mokslininkės A.Telešienės, dėl karo Ukrainoje kilusi energetikos krizė taip pat bus vienas iš svarbesnių šios konferencijos klausimų.
„Iš vienos pusės ši krizė turi teigiamą poveikį klimato kaitos politikos aspektu, taip pat turi ir neigiamą poveikį.
Ši situacija tapo katalizatoriumi klimato kaitos sprendimams įgyvendinti, – sako A.Telešienė.
Teigiamą poveikį dėl to, kad, kai Rusija akivaizdžiai tapo nepatikima partnere apsirūpinant energetiniais ištekliais, kurie yra pirmiausia iškastinis kuras, buvo nuspręsta keliauti žaliojo kurso linkme ir kalbėti apie atsinaujinančią energetiką, pakaitalus, perėjimą prie atsinaujinančių šaltinių pagreitinimo, energijos taupymo. Šia prasme ši situacija tapo katalizatoriumi klimato kaitos sprendimams įgyvendinti.
Tačiau iš kitos pusės, dėl priklausomybės nuo anksčiau priimtų sprendimų bei mūsų turimos infrastruktūros, buvo imamasi ir ne tokių gerų sprendimų – pirkti naftą ar dujas iš kitos valstybės kuo greičiau, arba deginti mazutą, pigesnį už atsinaujinančią energiją. Tad yra ir savotiškų žingsnių atgal klimato kaitos atžvilgiu“, – sako sociologė A.Telešienė.
Mokslininkės manymu, ilgalaikėje perspektyvoje karo paskatintos maisto ir energetinės krizės taps tarsi pamoka ir turės teigiamą poveikį klimato kaitos politikai.
J.Kažio nuomone, šių metų situacija liūdnai parodė, koks pasaulis yra nevieningas.
„Nes atsiradus energetiniam trūkumui, Europoje netekus tam tikrų resursų, Lietuvoje ar kitose šalyse pradedame gerokai mokėti daugiau už dujas ar kito tipo kurą vien dėl to, kad rinkoje susidarė palankios sąlygos tai parduoti brangiau, o kažkas iš to tik pelnosi. Klaustukas ir dėl atsinaujinančių energetikos šaltinių. Po šių sudėtingų metų kyla klausimas – ar ištikus krizei tam tikroje pasaulio vietoje esame vieningi padėti vienas kitam, o ne tik stengtis užsidirbti iš energijos, kad ir kaip ji būtų pagaminta“, – sako J.Kažys.
Nauja kryptis – prisitaikymas
Anot A.Telešienės, iki šiol šiose klimato kaitos konferencijose didžiausias dėmesys būdavo skiriamas klimato kaitos mažinimo klausimams – buvo diskutuojama ir siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir stabdyti klimato kaitą. Tačiau, sako profesorė, šiemet fokusas pasisuks kai kur kitur.
Paryžiaus susitarimo tikslai jau yra praeityje, tai pamiršta. Tikrai šito nesugebėsime įgyvendinti, – sako profesorė A.Telešienė.
„Šiais metais pirmą kartą mes tikimės, kad klimato kaitos prisitaikymo temos taps svarbesnėmis“, – sako mokslininkė.
Prieš konferenciją paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje konstatuojama, kad drastiškai nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, planeta iki 2100 metų atšils vidutiniškai 2,1–2,9 laipsnio Celsijaus.
„Tai reiškia, kad Paryžiaus susitarimo tikslai jau yra praeityje, tai pamiršta. Tikrai šito nesugebėsime įgyvendinti, – sako A.Telešienė. – Tai priverčia permąstyti prioritetus ir pagaliau daugiau dėmesio skirti prisitaikymo temoms.“
Anot mokslininkės, didžiausias dėmesys bus skiriamas žemės ūkio prisitaikymui, kuris susijęs su maisto saugumo klausimais. Taip pat bus kalbama ir apie gėlo vandens prieinamumą bei energetiką.
„Toliau dėl dėmesio konkuruoja miestų, skirtingų ekonomikos sektorių, pavyzdžiui, turizmo prisitaikymas“, – sako mokslininkė.
Afrikos balsas ir opus pinigų klausimas
J.Kažys tikras, kad šiemet, konferenciją organizuojant Egipte, bus garsiau girdimas Afrikos balsas.
„Afrikos šalys lyg ir ne taip stipriai prisideda prie klimato kaitos mažinimo priemonių, iš jų to nėra taip stipriai reikalaujama, bet daug kalbama apie jų patiriamą žalą – jiems reikia kompensuoti tai, ką iš esmės Vakarų pasaulis sukūrė“, – sako klimatologas.
Anot J.Kažio, pinigų klausimas šiemet bus opus.
2009 m. Kopenhagoje turtingosios šalys įsipareigojo skirti finansavimą besivystančioms šalims, kurios labiausiai kenčia dėl klimato kaitos, tačiau oficialiose ataskaitose vis dar nurodoma, kad šio tikslo nesilaikoma, pinigų vis dar trūksta. Ekspertai tikisi, kad COP27 bus pagaliau sutarta dėl šio pažado įgyvendinimo.
„Turtingosios šalys nesumokėjo, neskyrė tiek, kiek buvo galvojama skirti. Tikrai bus grįžtama prie šios diskusijos. Taip pat finansavimas bus diskutuojamas ir nauju rakursu. Jau dabar yra registruojama klimato kaitos padaryta žala ir ji yra netolygiai pasiskirsčiusi pasaulyje – daugiausia nukenčia besivystančios šalys.
Jungtinių Tautų Afrikos ekonominė komisija yra paskaičiavusi, kad Afrikos šalys jau šiuo metu skiria nuo 2 iki 9 proc. BVP prisitaikymui prie klimato kaitos arba žalos įveikimui. Nuo 2 iki 9 proc. yra labai daug. Dėl to tos šalys negali skirti lėšų kitoms kritinėms paslaugoms. Žinome, kad ir švietimas, ir sveikata, ir daugybė kitų sistemų reikalauja to finansavimo. Matyt, kad bus atnaujintos diskusijos dėl atskirų programų ir fondų būtent klimato kaitos nuostoliams ir žalai kompensuoti“, – kalba mokslininkė.
Vis dėlto, VU klimatologas kalbant apie Afrikos vaidmenį mato ir kitą pusę.
„Dabar ypač Afrikos žemynas, taip pat kai kurios Pietryčių Azijos šalys, Pietų Amerika kalba, kad toliau gali didinti išmetimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vien dėl to, kad jie iki šiol buvo nedideli, taip siekdami skatinti aktyviau vystytis savo ekonomiką, tuo pačiu sakydami, kad joms pinigų reikia tik prisitaikymo priemonėms. Čia aš matau naudojimąsi klimato teisingumo korta, kai atsikratoma visų įsipareigojimų ir buvimas tik nuskriaustojo vaidmenyje.
Kiek kas gali prisidėti, tas tiek ir turėtų, – sako mokslininkas.
Aš tikrai suprantu, kad iš mūsų, Lietuvos pozicijos, iš Vakarų pozicijos, yra lengva kalbėti apie tikrai sunkią daugelio Afrikos šalių būtį. Neabejoju, kad jie turi teisę gauti geresnį išsilavinimą, prieigą prie medicinos paslaugų, prie vandens, maisto, visų dalykų, kurie peržengia klimato teisingumo klausimus. Bet nepamiršti, kad jie irgi turėtų švelninimo priemonėmis neskatinti didesnių išmetimų, irgi yra labai reikalinga. Svarbu būti vieningiems bent jau pačioje linijoje. Kiek kas gali prisidėti, tas tiek ir turėtų“, – sako mokslininkas.
Dėmesys gamtos galiai
Anot klimatologo J.Kažio, į COP27 dienotvarkę bus įrašyti ir natūralių, gamtinių priemonių ir gamtos įtraukimo į kovą su klimato kaita klausimai. Pasak jo, konferencijoje turėtų dalyvauti nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi bioįvairovės ir natūralios gamtos išsaugojimu.
„Siekiama, kad priemonės, kuriomis stengiamės kovoti su klimato kaita, būtų gamtinės, natūralios. Tai yra geras žingsnis – parodoma, kad ne tik žmonės, ne tik ekonomika ir pinigai gali gelbėti kovoje su klimato kaita, bet ir gamta, į kurią atsigręžiama vis labiau. Aš nežinau, kaip sėkmingai ta dalis funkcionuos, bet kalbama, kad turėtų būti svarbi žinutė“, – sako mokslininkas.
Jungtinės Karalystės vaidmuo
Pasak A.Telešienės, konferencijoje bus skiriamas dėmesys ir konkrečių valstybių įsipareigojimams. Ji atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga yra pareiškusi, jog iki 2050 m. taps klimatui neutraliu žemynu.
Žinoma, visada būna ir kokia nors problema. Tai šįkart tai bus Jungtinė Karalystė, kuriai nepavyksta savo įsipareigojimų pasiekti, – sako A.Telešienė.
„Pagaliau šiais metais, savo nacionalinius įsipareigojimus atskleidė Indija, pasakiusi, kad iki 2070 m. sieks būti klimatui neutralia šalimi. Tai didžiulis įsipareigojimas ir pasiekimas, apie kurį bus kalbama. Taip pat bus kalbama apie naują JAV investicijų programą kovai su klimato kaita. Tai irgi precedento neturintis finansavimas. Australija taip pat didina įsipareigojimus.
Žinoma, visada būna ir kokia nors problema. Tai šįkart tai bus Jungtinė Karalystė, kuriai nepavyksta savo įsipareigojimų pasiekti“, – sako KTU mokslininkė.
Praėjusiais metais klimato kaitos konferencija vyko Jungtinės Karalystės mieste Glazge. Šiemet didelį ažiotažą sukėlė žinia, kad į Šarm el Šeiche rengiamą konferenciją nevyks naujasis valstybės karalius Karolis III, kuriam itin svarbūs aplinkosaugos klausimai. Dar vėliau pranešta, kad COP27 nedalyvaus ir naujasis šalies premjeras Rishi Sunakas. Tiesa, likus kelioms dienoms iki renginio pradžios pranešta, kad naujasis ministras pirmininkas persigalvojo ir į Egiptą visgi vyks.
Vis dėlto Jungtinės Karalystės laikysena stebina.
„Žinau, kad šalis išgyvena didelio politinio nestabilumo momentą. Tačiau Jungtinė Karalystė yra daug kartų bandžiusi įrodyti, kad yra pasaulinė lyderė kovoje su klimato kaita, – Jungtinės Karalystės vaidmenį kritiškai vertina A.Telešienė. – Ji priima įsipareigojimus ne tik už Jungtinės Karalystės gyventojus, bet ir už Tautų Sandraugą (angl. Commonwealth), ji turi net atskiras pagalbos programas šioms šalims.“
Didelių susitarimų neprognozuoja
Nors 2022-ųjų orai parodė, kad klimato kaita tik intensyvėja, ekspertai abejoja, ar šių metų konferencijoje galima tikėtis didelių ir konkrečių susitarimų.
Nematau šioje konferencijoje svarbaus dokumento, kuris taptų kelrodžiu keliems ateinantiems metams, – sako J.Kažys.
„Mielai klysčiau taip sakydamas, tačiau manau, kad didelių dokumentų, panašių kaip turėjome Paryžiuje ir po to sekančių įsipareigojimų, šiemet nebus. Manau, kad bus tęsiami ankstesni susitarimai, bus pradedamas kai kurių fondų finansavimas, lėšų paskirstymas, bet nematau šioje konferencijoje svarbaus dokumento, kuris taptų kelrodžiu keliems ateinantiems metams“, – sako klimatologas J.Kažys.
O drastiškų priemonių reikia. Dabartiniai tyrimai rodo, kad net atsižvelgiant į įgyvendinamas priemones, pasaulis gali sušilti iki 2,9 laipsnio.
„Tai rodo, kad užsibrėžti tikslai ir norai šiek tiek dar nėra įgyvendinami. Tam, kad jie būtų pasiekti, reikia žymiai kardinalesnių pokyčių negu mes turime šiuo metu“, – sako pašnekovas.