J.Bideno ir V.Putino pokalbis: JAV įspėjo Rusiją, kad be diplomatijos yra pasirengta ir kitiems scenarijams

Rusija šeštadienį pranešė, kad jos karinis laivas privertė palikti šalies teritorinius vandenius šalia Kurilų salų buvusį JAV povandeninį laivą.

Per incidentą „Virginia“ klasės povandeniniam laivui ignoravus perspėjimus pasitraukti, eskadrinio minininko „Maršal Šapošnikov“ įgula „ėmėsi atitinkamų priemonių“, nedetalizuodama nurodė rusų Gynybos ministerija.

Po šio incidento JAV sulaukė notos iš Rusijos.

Šeštadienio vakarą Lietuvos laiku JAV kariuomenės atstovas spaudai kapitonas Kyle’as Rainesas teigė, kad JAV nevykdė operacijų Rusijos teritoriniuose vandenyse.

„Rusijos pretenzijos dėl mūsų operacijos jos teritoriniuose vandenyse nėra teisingos. Aš nekomentuosiu tikslios mūsų povandeninių laivų buvimo vietos, bet mes skraidome, plaukiojame ir saugiai veikiame tarptautiniuose vandenyse“, – jo pranešimą cituoja „The Guardian“.

Prieš šalių, kurios savo piliečiams pataria vengti nebūtinų kelionių į Ukrainą, prisidėjo Slovakija ir Slovėnija.

Tuo metu Izraelis paragino savo piliečius palikti Ukrainą dėl galimos Rusijos invazijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad ieško diplomatinių sprendimų, tačiau kartu ruošiasi bet kokiems pokyčiams santykiuose su Rusija.

Kaip rašo CNN, V.Zelenskis sako suprantantis Rusijos keliamą pavojų ir kartu su tarptautiniais partneriais stengiasi esamą situaciją išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./V.Putinas, V.Zelenskis ir J.Bidenas

Šalies prezidentas taip pat teigia, kad gauna informacijos iš įvairių šaltinių – įskaitant Ukrainos žvalgybą ir šalių partnerių žvalgybos agentūras.

„Dirbame diplomatiniu lygmeniu, kiekvieną dieną bendraujame su įvairių šalių vadovais, įvairaus lygio lyderiais, nes manome, kad diplomatinis kelias yra vienintelis kelias į deeskalaciją“, – sako V.Zelenskis.

Pasirodė pirmieji pranešimai, ką V.Putinas pokalbio telefonu metu pasakė J.Bidenui.

Kaip rašo „The Guardian“, Rusijos prezidentas teigė, kad Vašingtono pateiktuose atsakymuose Maskvai nebuvo atsižvelgta į pagrindinius Rusijai susirūpinimą keliančius klausimus.

V.Putinas taip pat pažadėjo, kad Maskva netrukus pateiks savo atsakymą.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Kaip rašo „The Guardian“, Kremliaus pareigūnas Jurijus Ušakovas kalbėjo, kad telefoninis pokalbis įvyko Vakaruose kilus „isterijai“ dėl neva artėjančios Rusijos invazijos į Ukrainą, o toks scenarijus yra, pasak jo, absurdiškas.

J.Ušakovas taip pat sakė, kaip rašo CNN, kad „spaudimas invazijos tema buvo vykdomas koordinuotai, o isterija pasiekė kulminaciją.“

Pasak Kremliaus pareigūno, J.Bidenas pasakė V.Putinui, kad yra pasiryžęs eiti diplomatiniu keliu bei išdėstė daugybę svarstymų, kurie, jo nuomone, atitinka daugelį Rusijai susirūpinimą keliančių klausimų.

Jis taip pat teigė, kad pokalbio metu V.Putinas priminė, kad JAV ir sąjungininkės „pumpuoja“ Ukrainą nauja ginkluote ir skatina Ukrainos pajėgų provokacijas Donbaso ir Krymo regionuose.

„Rusijos pusė, žinoma, atidžiai išanalizuos J.Bideno išsakytus samprotavimus ir neabejotinai į juos atsižvelgs, tačiau, deja, šie samprotavimai neturi įtakos pagrindiniams Rusijos klausimams dėl NATO plėtros, pajėgų nedislokavimo Ukrainos teritorijoje, NATO aljanso grįžimo į 1997 metų būseną“, – CNN cituoja J.Ušakovą.

Šeštadienį Švedija ir Danija prisijungė prie eilės šalių, kurios ragina savo piliečius dėl neslūgstančios įtampos palikti Ukrainos teritoriją.

JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį telefonu su kolega rusu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs tiek diplomatiniam įtampos dėl Ukrainos mažinimui, tiek „kitiems scenarijams“, šeštadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Prezidentas J.Bidenas aiškiai leido suprasti prezidentui V. Putinui, kad JAV tebėra pasirengusios diplomatijai, visapusiškai koordinuojant veiksmus su sąjungininkais ir partneriais, nors esame pasirengę ir kitiems scenarijams“, – sakoma po pokalbio išplatintame Baltųjų rūmų pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad „jei Rusija surengs tolesnę invaziją į Ukrainą, JAV kartu su sąjungininkais ir partneriais imsis ryžtingo atsako, o Rusija sulauks greitų ir rimtų pasekmių“.

Be to, J.Bidenas pažymėjo, kad „jei Rusija įsiverš į Ukrainą, tai nulems didžiules žmonių kančias ir pablogins Rusijos reputaciją“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas žurnalistams sakė, kad abiejų lyderių pokalbis buvo „profesionalus ir dalykiškas“.

Tačiau pareigūnas pabrėžė, jog pokalbis nenulems „jokių esminių pokyčių dinamikoje, kuri vystosi jau kelias savaites“.

Nei Baltieji rūmai, nei Kremlius J.Bideno ir V.Putino pokalbio turinio kol kas nekomentavo.

Prezidentai kalbėjosi Vakarų šalyse tvyrant nerimui, kad Maskva planuoja įsiveržti į provakarietišką Ukrainą.

Nyderlandų oro linijos KLM paskelbė, kad laikinai stabdo skrydžius į Ukrainą.

Šeštadienį numatytas skrydis į Kijevą jau buvo atšauktas.

CNN rašo, kad bendrovė tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į rekomendacijas, kurias pateikė Nyderlandų užsienio reikalų ministerija.

KLM į Ukrainą rengdavo per savaitę po du skrydžius.

CNN skelbia, kad Joe Bideno ir Vladimirpo Putino telefoninis pokalbis prasidėjo 18.04 val. Lietuvos laiku.

Rusijos karinis laivas šeštadienį privertė palikti šalies teritorinius vandenis šalia Kurilų salų JAV povandeninį laivą, pranešė Maskva, tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos.

Per incidentą „Virginia“ klasės povandeniniam laivui ignoravus perspėjimus pasitraukti, eskadrinio minininko „Maršal Šapošnikov“ įgula „ėmėsi atitinkamų priemonių“, nedetalizuodama nurodė rusų Gynybos ministerija.

„Užsienio povandeninio laivo įgulai rusų ir anglų kalbomis povandeninio ryšio režimu buvo pranešta: „Jūs esate Rusijos teritoriniuose vandenyse. Išplaukite tuojau pat!“. Amerikiečių povandeninio laivo įgula ignoravo Rusijos reikalavimą“, – nurodė ministerija.

Paskui povandeninis laivas „maksimaliu greičiu paliko Rusijos Federacijos vandenis“, pranešė institucija.

Maskvos duomenimis, incidentas įvyko akvatorijoje, kur buvo rengiamos rusų laivyno pratybos.

„Ramiojo vandenyno laivyno laivų būrys tęsia planines pratybas, įskaitant povandeninės aplinkos stebėjimą, siekdamas užkirsti kelią Rusijos Federacijos valstybinės sienos pažeidimams“, – pažymėjo Gynybos ministerija.

„Maršal Šapošnikov“ yra Ramiojo vandenyno laivyno fregata, po modernizacijos ginkluota tolimojo nuotolio sparnuotomis raketomis.

Anksčiau šeštadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jai vadovaujantis ministras Sergejus Šoigu ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas sudalyvavo derybose telefonu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė savo kolegai rusui Vladimirui Putinui, kad „nuoširdus dialogas“ nesuderinamas su įtampos tarp Maskvos ir Vakarų šalių eskalavimu, pranešė Eliziejaus rūmai.

Tokį pareikšimą per 40 minučių trukusį abiejų lyderių pokalbį E.Macronas padarė, augant susirūpinimui, kad Rusija ruošiasi potencialiam įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas ir Vladimiras Putinas per spaudos konferenciją

Vakarai diplomatinėmis priemonėmis siekia atgrasyti V. Putiną nuo invazijos. Vėliau šeštadienį su juo ruošiasi telefonu pasikalbėti JAV prezidentas Joe Bidenas.

Anot prancūzų prezidentūros, per E.Macrono pokalbį su V.Putinu abudu „išreiškė norą tęsti dialogą“ dėl to, kaip „siekti pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus“, skirtus sureguliuoti padėtį neramiame Donbaso regione, taip pat dėl „saugumo sąlygų ir stabilumo Europoje“.

Prieš kelias savaites prasidėjusi krizė, kilusi Rusijai sutelkus šalia sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių, paaštrėjo Kremliui Juodojoje jūroje pradėjus didžiausias per daugelį metų karines pratybas.

Šie manevrai prie Ukrainos Odesos krantų suteikė dar daugiau svarbos šeštadienį skubiai rengiamam J. Bideno ir V. Putino pokalbiui, kuriuo bus siekiama sušvelninti vieną rimčiausių Rytų ir Vakarų santykių krizių nuo Šaltojo karo laikų.

Šeštadienį Turkija prisidėjo prie eilės šalių ir rekomendavo savo piliečiams vengti būtinų kelionių į Ukrainą.

Tuo metu Ispanija savo piliečiams Ukrainos rekomendavo rimtai apsvarstyti galimybę palikti Ukrainą.

JAV įspėjo savo piliečius palikti Ukrainą per dvi paras, tą patį padarė nemažai ir kitų šalių. Didžioji Britanija, Danija, Izraelis, Norvegija, Japonija, Pietų Korėja, Lietuvos kaimynės Estija ir Latvija oficialiai paskelbė nurodymus savo piliečiams „kuo greičiau“ išvykti iš Ukrainos. Šeštadienį paskelbta, kad savo piliečiams rekomenduoja nedelsiant išvykti ir Suomija, Naujoji Zelandija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija.

Vokietija šeštadienį paprašė savo piliečių, kurių buvimas Ukrainoje nėra „būtinas“, išvykti iš šalies, teigdama, kad didėjant geopolitinei įtampai „negalima atmesti karinio konflikto galimybės“.

Belgija ir Nyderlandai pasekė Vokietijos pavyzdžiu.

Atsižvelgdama į kintančią saugumo situaciją Ukrainoje, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) šeštadienį paskelbė rekomendaciją atsisakyti nebūtinų kelionių į šią valstybę. Šalyje jau esančių Lietuvos piliečių prašoma įvertinti tolesnio buvimo šalyje būtinybę.

Jungtinės Valstijos išveda beveik visus savo karius iš Ukrainos, šeštadienį pranešė Pentagonas, augant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „įsakė laikinai perkelti 160 Floridos nacionalinės gvardijos narių“, kurie „konsultuodavo ir apmokydavo ukrainiečių pajėgas“, sakoma Pentagono atstovo Johno Kirby pareiškime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šeštadienį kalbėdamasis telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, pareiškė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai nori išprovokuoti konfliktą Ukrainoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Rusija pastaraisiais mėnesiais sutelkė prie sienų su Ukraina dešimtis tūkstančių karių, todėl Vakarų šalys nuogąstauja, kad Maskva gali įsiveržti į provakarietišką kaimynę. Prieš aštuonerius metus Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Maskva neigė planuojanti invaziją, bet pateikė Vakarams virtinę reikalavimu, įskaitant spaudimą uždrausti Ukrainai įstoti į NATO.

„Ministras pabrėžė, kad JAV ir jų sąjungininkių surengta propagandos kampanija apie „Rusijos agresiją“ prieš Ukrainą siekia provokacinių tikslų, skatindama Kijevo valdžią sabotuoti Minsko susitarimus ir imtis pražūtingų mėginimų „Donbaso problemą“ spręsti jėga“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame turimas galvoje Kijevo konfliktas su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje ir susitarimai, turėję padėti jį užbaigti.

Pasak S. Lavrovo, „Vašingtono ir Briuselio reakcija į mūsų jiems perduotus Rusijos ir Amerikos sutarties ir susitarimo su NATO dėl saugumo garantijų projektus ignoruoja mums esminius punktus, visų pirma dėl Aljanso tolesnio nesiplėtimo ir puolamųjų ginkluotės sistemų nedislokavimo arti Rusijos sienų“, sakoma URM pranešime.

„Buvo pabrėžta, kad šie klausimai užima centrinę vietą vertinant iš JAV ir NATO mūsų gautus dokumentus, apie ką taip pat bus informuoti kolegos“ Vakaruose, nurodė ministerija.

S.Lavrovas taip pat „priminė, jog neleistini veiksmai, pažeidžiantys aukščiausiu lygiu priimtus įsipareigojimus dėl nedalomo saugumo Euroatlantiniame regione“.

A.Blinkenas savo ruožtu sakė S.Lavrovui, kad išlieka „atviri“ diplomatiniai kanalai, turintys padėti užkirsti kelią konfliktui Ukrainoje, bet Maskva privalo deeskaluoti padėtį, nurodė JAV Valstybės departamentas.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą „vestų prie ryžtingo, didelio masto ir vieningo transatlantinio atsako“, sakoma Valstybės departamento atstovo