Šiuomečio medicinos premijos laureato vardą komisija paskelbs pirmadienį apie 11.30 val. vietos (12.30 val. Lietuvos) laiku Stokholme esančiame Karolio institute.
Premijas skiriantys komitetai iš anksto niekada oficialiai nepraneša apie galimus laimėtojus, todėl tuo besidomintiems smalsuoliams lieka tik spėlioti.
Tačiau kaip kalbama, medicinos premija gali atitekti dviem mokslininkams, kurie atskleidė kai kurias žmonių nutukimo paslaptis, arba vienam profesoriui, sugalvojusiam būdą, kaip gauti kamieninių ląstelių, nenaudojant žmonių embrionų.
Kanadoje gimęs Douglasas Colemanas ir amerikietis Jeffrey Friedmanas jau pelnė Laskerio apdovanojimą, laikomą Nobelio premijų pirmtaku, įrodę, kad nutukimą dažnai lemia medžiagų apykaitos sutrikimai arba hormono leptino stygius, o ne žmogaus gyvenimo būdas.
Tuo tarpu į Nobelio premiją taip pat pretenduojantis japonas Shinya Yamanaka atvėrė kelią naujajam proveržiui regeneracinėje medicinoje, savo bandymais įrodęs, kad kamienines ląsteles galima gauti iš paprastų odos ląstelių. Šis atradimas smarkiai paskatino kamieninių ląstelių tyrimus ir sumažino žmonių embrionų poreikį.
Antradienį bus paskirta Nobelio fizikos premija, o trečiadienį – chemijos. Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 7 dieną, o ekonomikos – spalio 10-ąją. Kam atiteks Nobelio literatūros premijos laurai, turėtų būti paskelbta ketvirtadienį.
Norvegijos komitetas, teikiantis Nobelio taikos premiją, patvirtino, kad šiemet nominuotųjų buvo rekordiškai daug – net 241. Pernai ši premija buvo skirta Kinijos disidentui Liu Xiaobo.
Istorikas Asle Sveenas sakė naujienų agentūrai AFP manantis, kad penkių narių komitetas spalio 7 dieną gali nuspręsti pagerbti Arabų pavasario aktyvistus, kurių pastangomis buvo nuversti autokratiniai režimai Tunise, Egipte ir Libijoje.
Jeigu taip nutiktų, ekspertas prognozuoja, kad Nobelio taikos premija gali atitekti tunisietei tinklaraštininkei Linai Ben Mhenni, kuri savo svetainėje skelbė revoliucijos savo šalyje kroniką.
„Ji yra nuosaiki musulmonė, o šis apdovanojimas taptų pripažinimu socialiniams tinklams (už indėlį liaudies revoliucijose) ir Arabų pavasariui“, – mano A.Sveenas.
Tuo tarpu Oslo taikos tyrimų instituto vadovas Kristianas Bergas Harpvikenas sakė, kad jo favoritas yra Egipto aktyvistas Israa Abdelis Fattah, vienas iš Balandžio 6-osios jaunimo judėjimo įkūrėjų.
Šis judėjimas „atliko esminį vaidmenį palaikant sukilimo Egipte kryptį ir nesmurtinį pobūdį“, mano K.B.Harpvikenas.
Jis įvardijo iš kitą tikėtiną kandidatą – vieną iš interneto milžinės „Google“ vadovų Waelį Ghonimą, „principingą prieš smurtą nusistačiusį aktyvistą“, kuris buvo vienas iš pagrindinių veikėjų, suteikusių egiptiečiams ryžto rengti protestus Tahriro aikštėje Kaire. Žurnalas „Time“ jį yra pripažinęs vienu iš 100 įtakingiausių žmonių šiais metais.
Premijas skiriantys komitetai iš anksto niekada oficialiai nepraneša apie galimus laimėtojus, todėl tuo besidomintiems smalsuoliams lieka tik spėlioti.
Tarp galimų Nobelio taikos premijos kandidatų minima ir Afganistano žmogaus teisių aktyvistė Sima Samar, Rusijos žmonių teisių organizacija „Memorial“, Liberijos aktyvistė Leymah Gbowee, Zimbabvės premjeras Morganas Tsvangirai, buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis ir Europos Sąjunga.
Kai kurie Stokholmo literatų sluoksnio atstovai mano, kad Karališkosios Švedijos mokslų akademijos sprendimą, kam skirti Nobelio literatūros premiją, kuri pernai atiteko Peru ir Ispanijos rašytojui Mario Vargasui Llosai, taip pat gali nulemti įvykiai Artimuosiuose Rytuose. Vienu iš pagrindinių kandidatų laikomas Sirijos poetas Adonis.
Prancūzijoje gyvenantis Adonis, kurio tikrasis vardas – Ali Ahmedas Saidas, birželį pelnė prestižinę Goethe premiją.
Tą patį mėnesį jis viename Libano laikraštyje paskelbė atvirą laišką Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, ragindamas nutraukti kruvinas represijas prieš demokratijos reikalaujančius protestuotojus.
Nobelio apdovanojimų savaitę užbaigs premija ekonomikos srityje, kurią skiria Švedijos centrinis bankas „Riksbank“.
Premiją už mediciną teikia Karolio institutas, o kitas už mokslo pasiekimus teikiamas premijas – Karališkoji Švedijos mokslų akademija.
Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, premija pirmą kartą buvo įteikta 1901 metais.
Laureatai gauna auksinį medalį ir 10 milijonų Švedijos kronų (3,8 mln. litų) premiją, kuri gali būti padalyta ir dviem ar trims asmenims ar organizacijoms.
