„Pareiškimas atrodo tendencingas ir priešiškas, pirmiausia todėl, kad jame nė žodžiu neužsimenama, kaip visa tai prasidėjo ir kodėl prasidėjo“, – pareiškė S.Lavrovas.
Ministras sakė, kad dokumente nieko nekalbama apie tai, „kas pradėjo agresyvius veiksmus, kas apginklavo Gruziją, kas paskutiniu metu nuosekliai blokuodavo Rusijos pasisakymus ir pasiūlymus, kad Tbilisis sudarytų juridiškai įpareigojančius susitarimus su Pietų Osetija ir Abchazija dėl jėgos nenaudojimo“.
S.Lavrovas mano, kad „iš esmės Aljansas ėmėsi globoti poną Michailą Saakašvilį“.
„Man atrodo, kad NATO mėgina agresorių paversti auka, pateisinti nusikaltėlišką ir žlugusį režimą ir nori perginkluoti dabartinius Gruzijos lyderius“, – antradienį Maskvoje sakė S.Lavrovas.
Savo pareiškime ministras pabrėžė, kad šiandieninės NATO Tarybos posėdžio rezultatu tapo mėginimas „gruzinų ir osetinų bei gruzinų ir abchazų konfliktą pavaizduoti kaip Gruzijos ir Rusijos konfliktą“.
„Tačiau ignoruojama istorija, faktai, visa virtinė įvykių, atsitikusių po to, kai pirmasis nepriklausomos Gruzijos prezidentas Zviadas Gamsachurdija savo politikos tikslu paskelbė: „Gruzija gruzinams“. Po to, prasidėjo agresyvūs veiksmai prieš pietų osetinus ir abchazus, panaikinus jų autonomiją“, – sakė S.Lavrovas.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad per šiuos metus būtent Rusijos taikdariai stengėsi išsaugoti „labai trapią taiką“, kuri buvo pasiekta Rusijai įsikišus ir tie patys taikdariai „buvo išdavikiškai užpulti savo gruzinų kolegų, kurie kartu su jais tarnavo taikdarių batalione Pietų Osetijoje“.
Rusijos URM vadovas perspėjo, kad NATO požiūris į „Gruzijos agresiją prieš Pietų Osetiją“ turės pasekmių Rusijos ir NATO santykiams.
„Manau, kad pasekmių, žinoma, bus, – sakė S.Lavrovas. – Manau, kad mes padarysime atitinkamas išvadas“.
„Sutinku, kad ir kaip tai paradoksalu, su ponu (Jaapu de Hoopu) Scheferiu, kad biznis, kaip įprasta, vargu ar pavyks“, – pažymėjo S.Lvarovas.
Bendrame NATO užsienio reikalų ministrų pareiškime pažymima, kad „negalime toliau tvarkyti reikalus kaip įprasta“.
„Mes tai sakėme jau prieš savaitę, kai, nelaukdami jokio susitikimo užsienio reikalų ministrų lygmeniu, NATO atstovai jau viešai kalbėjo, remdamiesi absoliučiai išankstiniais vertinimais“, – piktinosi S.Lavrovas.
Rusijos karių atitraukimas iš Gruzijos teritorijos priklauso nuo to, kaip savo įsipareigojimus vykdys gruzinai, dar pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras.
„Karių atitraukimas pradėtas. Jis priklausys nuo to, kaip veiksmingai gruzinai vykdo savo įsipareigojimus grąžindami savo kariškius į nuolatinės dislokacijos vietas ir kaip kuriamos taikdarių dislokacijos vietos saugumo zonoje“, – antradienį kalbėjo S.Lavrovas.
Pasak ministro, „tai tiesiog užims tris ar keturias dienas“.
S.Lavrovas priminė, kad gruzinų ir pietų osetinų konflikto sureguliavimo principai „visų pirma numato, kad gruzinų kariškiai sugrįžtų į jų nuolatinės dislokacijos vietas, į kareivines“.
„To kol kas neįvyko. Kiekvieną dieną mūsų kariškiai sulaiko į kareivines nesugrįžusių gruzinų būrius tai vienoje, kai kitoje saugumo zonos vietoje. Tačiau Rusijos kariškių atitraukimas jau pradėtas“, – pastebėjo ministras.
Steigia naują komisiją
NATO valstybės antradienį pareiškė „labai rimtai“ vertinančios Rusijos veiksmų Gruzijoje reikšmę ir pabrėžė, kad nuolatiniai ryšiai su Rusija neįmanomi, kol jos karinės pajėgos nėra visos išvestos iš Gruzijos.
„Mes nusprendėme, jog negalime toliau tvarkyti reikalus taip kaip iki šiol, – sakoma bendroje 26 valstybių deklaracijoje, paskelbtoje po skubaus pasitarimo Briuselyje Pietų Osetijos konflikto klausimu. - Mes raginame Rusija įrodyti, ir žodžiais, ir veiksmais, kad ji laikosi principų, kuriais mes sutarėme grįsti mūsų santykius“.
Taip pat susitarta steigti naują forumą, vadinamą NATO ir Gruzijos komisija, kuri stiprins Šiaurės Atlanto aljanso ryšius su Tbilisiu.
NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis per spaudos konferenciją sakė, kad ši komisija veiks panašiai kaip jau 11 metų galiojanti ryšių su Ukraina institucija, tačiau ji nespręs apie Gruzijos perspektyvas tapti NATO nare.
J.de Hoopas Scheferis dar pažymėjo, kad Rusija kol kas nesilaiko taikos plano, kaip buvo sutarta su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
„Mūsų santykių su Rusija ateitis priklausys nuo konkrečių veiksmų, kurių imsis Rusija, kad patvirtintų prezidento Dmitrijaus Medvedevo žodžius, ko lig šiol nėra“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Taigi NATO santykiai su Maskva „priklausys nuo Rusijos veiksmų“, kurių ji imsis, kad būtų tesėtas susitarimas, raginantis išvesti iš Gruzijos Rusijos kariuomenę.
Siekia subalansuoti poziciją
NATO užsienio reikalų ministrai antradienį per specialų susitikimą parėmė Gruziją ir pareikalavo išvesti iš šios Kaukazo valstybės rusų pajėgas, tačiau perspėjo neįšaldyti diplomatijos Maskvos atžvilgiu.
26 NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą sušaukė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, kuri į Belgijos sostinę atvyko su griežta pozicija dėl Maskvos.
Nesant jokių žadėto Rusijos pajėgų išvedimo iš Gruzijos ženklų, ji sakė: „Pasiųsime signalą, kad neleisime Rusijai nubrėžti naujos linijos prie tų valstybių, kurios dar nėra integruotos į transatlantines struktūras, – tokių kaip Gruzija ir Ukraina. Esame pasiryžę neduoti jiems pasiekti jų strateginio tikslo“.
Vašingtonas, kuris pabrėžė, kad po Rusijos veiksmų Gruzijoje su Maskva negali būti bendraujama įprastai, paragino nuodugniai persvarstyti NATO ryšius su rusais, įskaitant dialogą dėl kovos su terorizmu ir priešraketinės gynybos.
Tačiau C.Rice ir britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas sušvelnindami griežtą poziciją, kurią buvo užėmę kilus konfliktui, perspėjo neizoliuoti atsigaunančios Rusijos.
D.Milibandas atvykęs į susitikimą žurnalistams taip pat sakė, jog NATO tikisi, kad Rusija laikysis savo įsipareigojimų tuoj pat išvesti karius iš Gruzijos.
C.Rice sutiko, kad dialogas su Maskva nebus nutrauktas ir kad bendradarbiavimas tęsis tokiais svarbiais klausimais kaip Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinės programos.
Pažangos ženklas yra tai, jog Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) gavo Rusijos sutikimą, kad į Gruziją būtų nusiųsta 20 karinių stebėtojų. Dabar ESBO laukia Tbilisio leidimo, susitikimo užkulisiuose sakė šiuo metu Organizacijai pirmininkaujantis Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas.
Krizė dėl stipraus Rusijos atsako į Gruzijos bandymą atgauti Maskvos remiamo separatistinio Pietų Osetijos regiono kontrolę smarkiai pablogino Rytų ir Vakarų santykius. Tai vienas didžiausių pablogėjimų po šaltojo karo.
Šis konfliktas taip pat gali įvaryti naują pleištą į pagrindinį karinį Vakarų aljansą.
Vieną stovyklą, siekiančią griežtos pozicijos dėl Rusijos veiksmų, sudaro Didžioji Britanija, Kanada, JAV ir dauguma Rytų Europos šalių, o kita, Prancūzijos ir Vokietijos vadovaujama stovykla, kurioje – dauguma Vakarų Europos šalių ir kurią remia Vengrija, Slovėnija ir kitos narės, nenori toliau gadinti santykių su Maskva.
Atrodo, kad NATO ministrai yra pasiryžę antradienį pasiųsti griežtą signalą, bet taip pat – nutraukti įtampą didinusį žodžių karą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, kurio šalis krizės metu neuždarė komunikacijos su Maskva linijų, antradienį sakė, kad Rusija privalo išvesti savo karius „bent iš Gruzijos širdies“.
„Spaudžiame Rusiją išvesti savo karius bent iš Gruzijos širdies, kad būtų įmanoma surengti derybas dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo“, – atvykęs į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė F.W.Steinmeieris.
Jis nesakė, ką vadina Gruzijos širdimi, bet tai galėtų reikšti visą Gruzijos teritoriją, išskyrus du separatistinius regionus – Pietų Osetiją ir Abchaziją.
