Politikas Ilja Ponomariovas, anksčiau vadovavęs „Rusijos laisvės“ legionui ir „Rusijos savanorių korpuso“ (RSK) vadas Denisas Kapustinas, šaukiniu „White Rex“, patvirtino, kad jų daliniai nebuvo įtraukti į Kursko sritį įsiveržusių pajėgų sudėtį.
Abu vyrai taip pat patvirtino daug jautresnę informaciją, kuri pastarosiomis savaitėmis Kyjive tapo vieša paslaptimi, bet kurios „Le Monde“ žurnalistams viešai nekomentavo nė vienas oficialus atstovas: į Kursko operaciją nebuvo įtraukta ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR), kuri šalyje koordinuoja rusų savanorių padalinius.
Plačiau skaitykite: Partizanai ar diversantai: kas yra rusų savanoriai, kovojantys prieš V.Putino režimą?
Trintis su K.Budanovu
Kaip tvirtina „Le Monde“ šaltinis, taip buvo padaryta dėl vidinių nesutarimų.
„GUR ir Rusijos kovotojai nebuvo įtraukti į operaciją, tačiau ne dėl karinių priežasčių. Labiau dėl asmeninių: Ukrainos kariuomenės vadas generolas Oleksandras Syrskis, kuris šiek tiek konkuruoja su karinės žvalgybos vadovu generolu Kyryla Budanovu, norėjo, kad jo šlovės akimirka priklausytų tik jam“, – sakė savanorių judėjimams artimas šaltinis.
Antikremliški savanoriai, kurie dalyvavo įvairiuose įsiveržimuose į Rusijos teritoriją nuo 2023 m. kovo mėn., kai pirmą kartą įsiveržė į Briansko sritį, o 2023 m. birželio mėn. dalyvavo didesnėje operacijoje Belgorodo srityje, stengiasi nerodyti pernelyg didelio nusivylimo dėl to, kad jų nėra Kursko srityje.
Plačiau skaitykite: Analitikai: kai kurios Rusijos kraštutinių dešiniųjų grupės prisideda prie ukrainiečių
„Jei Kyjivas panorėtų, mes galėtume valdyti šias teritorijas Rusijoje. Mūsų judėjime yra buvusių vietos valdžios pareigūnų, įskaitant Kursko srities pareigūnus, kurie galėtų vadovauti alternatyviai vietos valdžiai“, – „Le Monde“ žurnalistams tvirtino anksčiau su „Rusijos laisvės“ legionu sietas I.Ponomariovas.
Tam tikras nepasitikėjimas
Kariniu požiūriu aktyvesnio „Rusijos savanorių korpuso“ atstovas pripažino, kad Kursko operacija jiems buvo netikėta.
„Ji buvo netikėta, ir mes nebuvome pakviesti joje dalyvauti, nors būtume norėję. Iš savo pusės rengiame kitus puolimus, kitas staigmenas“, – sakė D.Kapustinas.
Abi grupės, pavasarį dalyvavusios GUR karinėse operacijose abiejose sienos pusėse po gegužės 10 d. pradėto Rusijos puolimo į šiaurę nuo Charkivo, vis dar susiduria su tam tikru ukrainiečių nepasitikėjimu.
„Rusijos laisvės“ legionas ir „Rusijos savanorių korpusas“ – apie save pranešė per ankstesnius tarpvalstybinius reidus 2023 m. pavasarį ir vasarą.
Rusijos savanorių grupės teigia kovojusios kartu su Ukraina kai kuriose karščiausiose karo vietose, įskaitant Ukrainos Donbasą.
Teigiama, kad pirmasis išryškėjo „Rusijos laisvės“ legionas, veikiantis nuo 2022 m. kovo 11 d.
Tų metų balandį trys dabar jau buvę Rusijos kariai surengė spaudos konferenciją Kyjive, kurioje pasakojo, kad apie legioną sužinojo, kai buvo laikomi Ukrainoje kaip karo belaisviai, ir nusprendė įstoti į jį, matydami Rusijos žiaurumą kare prieš Ukrainą.
Pagrindinis legiono atstovas žinomas slapyvardžiu „Cezaris“.
Skelbiama, kad legioną daugiausia sudaro Ukrainoje į nelaisvę patekę karo belaisviai ir buvę kariškiai, turintys patirties ir išmanantys Rusijos karinę taktiką.
„Rusijos savanorių korpusui“ vadovauja D.Kapustinas.
Jo teigimu, judėjimas buvo įkurtas 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir daugiausia yra sudarytas iš etninių rusų emigrantų, gyvenusių Ukrainoje arba užsienyje.
D.Kapustinas pažymėjo, kad kai kurie savanoriai kariavo nuo 2014 m. ir pirmųjų 2022 m. invazijos mėnesių. Savanorių korpusas esą buvo įkurtas tam, kad Rusijos piliečiams būtų lengviau prisijungti prie kovos prieš Maskvos pajėgas.
Grupuotės įkūrėjas leidiniui „Kyiv Independent“ nurodė, kad korpusas ir toliau sulaukia daug paraiškų, ir teigė, kad judėjimo populiarumas išaugo kaip tik tada, kai Maskva paskelbė mobilizaciją 2022 m. rugsėjį.
