Žmonės skundėsi, kad negauna informacijos, trūksta vandens ir milžiniškos eilės į nešvarius tualetus, kad kelis kartus išaugo kavos ir taksi kainos. Susidarius nervingai aplinkai, kilo peštynės tarp keleivių, buvo sumušti keli oro bendrovių darbuotojai.
Trečiąją dieną į situaciją įsikišo Kremlius – nusiuntė Generalinę prokuratūrą į oro uostus, kurie parą buvo be elektros su žvakėmis kaip per apsiaustį.
Ekspertai įspėjo apie gręsiančias technogenines katastrofas, kurios gali kilti dėl investicijų į infrastruktūrą stygiaus per praėjusius dešimt metų, nepaisant masinio vartojimo padidėjimo tekant dolerių už naftą srautui.
„Ieškosime priežasčių, kaip atsitiko, kad toks oro uostas liko be elektros energijos“, – sakė transporto ministras Igoris Levitinas, versdamas atsakomybę dėl krizės privataus Domodedovo savininkams.
„Vadybininkai, esant šiai situacijai, sutriko, – sakė I.Levitinas žurnalistams ir pridūrė, kad vadovavimą krizės Domodedove įveikimui prisiėmė Federalinės oro transporto agentūros pareigūnai. – Kai užgeso šviesa, reikėjo uždaryti oro uostą, kad niekas nevažiuotų“.
Oro uosto atstovė Jelena Galanova mano, kad priekaištas neteisingas.
„Mes per 19 valandų visiškai atkūrėme normalų oro uosto darbą", – sakė ji.
Oro frontui slenkant iš pietų į šiaurę tokių pat problemų iškilo ir valstybiniam Šeremetjevo oro uostui, ir čia Transporto ministerija pasirinko kritikos objektu didžiausią šalies oro vežėją – valstybės kontroliuojamą „Aeroflot".
„Kitos oro bendrovės iš Šeremetjevo skraido pagal tvarkaraštį, su pertrūkiais – tik „Aeroflot", – pareiškė ministras.
Be Maskvos oro uostų, per kuriuos į užsienį per šventes išskrenda keliasdešimt tūkstančių žmonių iš visos šalies, prasti orai paliko be šviesos ir šilumos ištisus miesto kvartalus, šventėms besirengiančios sostinės šurmulys virto sumaištimi.
„Tai – retas mūsų platumoms gamtos reiškinys – šalti krituliai, vadinamasis ledinis lietus... Pagrindiniai vėlavimai susiję su tuo, kad reikėjo daugiau laiko ledui nuvalyti nuo lėktuvų", – paaiškino skaitytojams savo tinklaraštyje Šeremetjevo generalinis direktorius Michailas Vasilenka.
Lietus sutrikdė ir geležinkelių darbą, ir keleiviams teko tiesiog šturmuoti elektrinius traukinius.
Dėl prasto oro sutriko elektros tiekimas į keliasdešimt gyvenviečių keliose šalies srityse. Vien Pamaskvyje pirmadienio rytą be šviesos liko maždaug 50 tūkst. žmonių. Apledėję medžiai linko ir virto ant automobilių kelių, sužeisdami žmones ir sukeldami spūstis keliuose.
Nenatūralūs kataklizmai
Opozicijos aktyvistė Marina Litvinovič, kurios tinklaraštyje paskelbti mačiusiųjų pasakojimai ir vaizdo įrašai iš oro uostų, palygino padėtį su praėjusios vasaros įvykiais, kai gyventojai kaip išmanydami gelbėjosi nuo gaisrų ir smogo, nesulaukdami valstybės tarnybų pagalbos.
„Ar ne laikas, kaip per gaisrus, skubiai kviesti savanorius ir vežti į oro uostus vandenį ir antklodes? Kol šaunioji Nepaprastųjų situacijų ministerija džiovinasi po savo profesinės šventės", rašė M.Litvinovič.
Keleiviai, iki šiol laukiantys skrydžio su užvakar dienos data pažymėtais bilietais, kol kas nežino, kada galės lipti į lėktuvus.
„Jūs atostogauti kur – į Domodedovą ar į Šeremetjevą?" – skelbia tapęs populiarus liūdnas pašmaikštavimas.
Visuomeninis politinis portalas Gazeta.ru susiejo situaciją oro uostuose su atgalinio ryšio su visuomene panaikinimu degraduojant demokratijai.
„Rusijoje natūralius gamtos kataklizmus padidina nenatūralus valstybės ir privataus verslo požiūris į žmones kaip piliečius ir klientus: valstybė nebrangina savo piliečių, o verslas – klientų", – sakoma redakcijos straipsnyje.
Tačiau ministras I.Levitinas atsiprašė piliečių.
„Aš atsiprašau už tai, kas įvyko", – sakė jis, kalbėdamas per radiją „Echo Moskvy".
