Lemiama diena: Emmanuelis Macronas ar Marine Le Pen – kas ką?

Sekmadienį – antrasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas. Pasaulis sužinos, ar Emmanuelis Macronas bus perrinktas, ar jį – o kartu ir šalį – pakeis kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen. E.Macrono persvara prieš oponentę šiemet mažesnė nei prieš penkerius metus, kai abu jie irgi kovėsi antrajame rinkimų raunde.

15min portale sekmadienio vakarą, 21.00 val., stebėkite tiesioginę transliaciją, kurioje žurnalistas Gintaras Radauskas kartu su prancūzų žurnaliste, „Radio France“ ir „Le Figaro“ dirbančia Marielle Vitureau bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Gintu Karaliumi sulauks šviežiausių balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų. Juos pakomentuos ir Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.

Analitikai vieningai pastebi, kad perrinkimo siekiantis Prancūzijos prezidentas jau labai seniai turėjo tokias geras galimybes išsilaikyti Eliziejaus rūmuose, kokias turi E.Macronas.

Apklausos rodo, kad už jį antrajame ture žada balsuoti apie 56 proc. rinkėjų. 2017-aisiais už E.Macroną balsavo 66,1 proc. rinkėjų.

M.Le Pen savo ruožtu gali tikėtis maždaug 44 proc. balsuoti nusiteikusių prancūzų balsų – daugiau nei 2017 metais (33,9 proc.), bet nepakankamai. Tikėtina, kad šiai radikalei nenusiseks jau trečiasis bandymas laimėti prezidento rinkimus, o tai gali nulemti permainas jos partijos „Nacionalinis sambūris“ vadovybėje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Emmanuelis Macronas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Emmanuelis Macronas

Balsavusių rinkėjų apklausų laukiama sekmadienį 22 val. Lietuvos laiku. Prancūzijoje tokie tyrimai paprastai labai tikslūs ir rinkimų rezultatai nuo šių apklausų duomenų beveik nesiskiria.

Tiesa, nežinomųjų dar daug. Situacija gali pasikeisti priklausomai nuo to, kiek prancūzų sekmadienį ateis balsuoti, be to, daug kraštutinio kairiojo Jeano-Luco Melenchono šalininkų žada arba nedalyvauti rinkimuose, arba palikti balsalapį tuščią.

M.Le Pen nusiteikusi karingai. Ketvirtadienį, atnaujindama rinkimų kampaniją Prancūzijos šiaurėje, kandidatė pareiškė: „Turiu visas galimybes nugalėti.“

„Per debatus prieš mane sėdėjo Emmanuelis Macronas, kuris rodė savo tikrąsias spalvas – jis buvo labai pagiežingas, labai arogantiškas, tokia buvo jo kūno kalba. Tai nė vieno negalėjo nustebinti“, – pridūrė M.Le Pen.

Per trečiadienio debatus ji nepatyrė tokio kracho kaip prieš penkerius metus, kai, daugelio prancūzų nuomone, parodė, kad būtų nevykusi prezidentė. Tačiau apklausos rodo, kad ir šįkart E.Macronas visuomenę įtikino labiau.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Marine Le Pen
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Marine Le Pen

Vėlgi, stebėtojai konstatuoja, kad nežinios dar užtenka. „Opinion Way“/ „Kea Partners“ apklausa ketvirtadienį parodė, kad balsuoti ketina tik 72 proc. tokią teisę turinčių piliečių – jei prognozė pasitvirtintų, toks aktyvumas būtų mažiausias nuo 1969 metų.

O ir debatus trečiadienio vakarą žiūrėjo 15,5 mln. žmonių – mažiau nebuvo niekada.

Buvęs bankininkas E.Macronas yra aktyvus ES entuziastas ir pasisako už „atvirą“ Prancūziją. Bet M.Le Pen ir jos rėmėjai laiko prezidentą arogantišką, atstovaujantį tik turtingų prancūzų interesams.

Be to, jei dabartinis šalies lyderis pasisako už glaudžių santykių su ES ir NATO išlaikymą, M.Le Pen ne kartą minėjo, kad bendradarbiavimą su šiomis organizacijomis reikėtų peržiūrėti.

E.Macronas sulaukia nemažai kritikos dėl to, kad esą dalies prancūzų perkamoji galia išlieka silpna, nors ekonominiai valstybės rodikliai atrodo neblogai. Savo ruožtu M.Le Pen kliūva už simpatijas Kremliaus politikai.

Rinkėjai palankiau vertina E.Macrono gebėjimus kalbant apie ekonomiką, aplinkosaugą, kovą su koronaviruso pandemiją ir karą Ukrainoje.

Visgi tyrimai rodo, kad M.Le Pen labiau atliepia rinkėjų lūkesčius būtent 2022-aisiais, nors jai akivaizdžiai trukdo radikalios dešiniosios pažiūros. Mat prancūzams šiemet svarbiausia tai, kas jų piniginėse, o šias sparčiai plonina infliacija.

Kaip minėta, J.L.Melenchono rėmėjai beveik neabejotinai nebalsuos už M.Le Pen. Bet tai nereiškia, kad jie balsuos už E.Macroną – gali būti, kad daug jų sekmadienį liks namuose, nes dabartinio prezidento nemėgsta.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Lucas Melenchonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Lucas Melenchonas

Kaip rodo apklausos, rinkėjai palankiau vertina E.Macrono gebėjimus kalbant apie ekonomiką, aplinkosaugą, kovą su koronaviruso pandemiją ir karą Ukrainoje. Bet M.Le Pen prancūzai laiko geresne jų atstove saugumo, imigracijos ir pensijų klausimais.

„Politico“ surinkti duomenys liudija, kad 57 proc. rinkėjų svarbiausia tema – perkamosios galios smukimas. 30 proc. išgyvena dėl sveikatos apsaugos, 27 proc. – dėl karo Ukrainoje, tiek pat – dėl klimato krizės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis