Kaip rašo wyborcza.pl, žinios apie atrastą slaptą vietą Mamerkiuose, nenaudotą nuo II pasaulinio karo laikų, pasklido ne tik Lenkijoje, bet ir visame pasaulyje. O kitą savaitę, birželio 27-ąją, galbūt pavyks įsitikinti, ar prieš kelias savaites čia atrastas tunelis slepia kokius nors lobius. Imtis veiksmų jau leido miško savininkas, paminklų restauratoriai ir valstybinių miškų vadovai.
Naudojant georadarą buvo aptiktas liukas, į kurį įaugo keliasdešimties metų senumo medžio šaknys. Paieškomis užsiėmę žmonės įsitikinę, kad liukas nebuvo atidarytas nuo II pasaulinio karo pabaigos. Radaras rodo, kad po juo yra ertmė – galimai tai įėjimas į tunelį. Šiuo metu vykdomi pasiruošimo darbai, norint nukelti 100 kilogramų sveriantį dangtį.
„Ką rasime viduje? Pagal optimistiškiausią hipotezę kalbame apie Gintaro kambarį“, – tikina Bartłomiejus Plebańczykas, Mamerkių muziejaus vadovas.
Jo teigimu, pagal kitas hipotezes ten gali būti ir kitokių unikalių daiktų – karinės technikos, dokumentų ar bent indai ar stalo įrankiai, kuriais naudojosi vokiečiai, karo metais dislokuoti Mamerkiuose.
Atidengti tunelį ketinama ketvirtadienį, dalyvaujant Lenkijos ir kitų šalių žiniasklaidos atstovams. „Tada ir paaiškės, ar tai dar vienas vadinamasis techninis tunelis, ar pagaliau pavyko surasti vertingų istorinių daiktų arba net tikrą lobį“, – rašo wyborcza.pl. Visi radiniai atiteks valstybiniams muziejams.
Tada ir paaiškės, ar pagaliau pavyko surasti vertingų istorinių daiktų arba net tikrą lobį.
Gintaro kambarį Prūsijos karaliaus Frydricho I sūnus Frydrichas Vilhelmas 1716 m. padovanojo Rusijos valdovui Petrui I. Šis prašmatnų kambarį įsakė įrengti rūmuose netoli Sankt Peterburgo ir pavertė jį ištaiginga pokylių sale.
Prasidėjus II pasauliniam karui, vokiečiai šią dovaną išsivežė į Karaliaučių, kambarį rekonstravo ir kurį laiką leido pamatyti viešai. Vėliau supakavo į dėžes ir, kaip teigiama, sukrovė pilies rūsiuose. Po karo unikalaus lobio jau nebebuvo.
