Visą dieną šalies miestuose ir miesteliuose vyksta šventiniai renginiai, organizuojami bėgimai, aukojamos mišios ir atkuriamos istorinių įvykių scenos, Lenkijai minint dieną, kai ji prieš 101 metus atkūrė nepriklausomybę, maršalui Juzefui Pilsudskiui po kalinimo Vokietijoje grįžus į Varšuvą bei Lenkijos pajėgoms išvadavus šalies pietus nuo okupacinės Austrijos-Vengrijos imperijos kariuomenės.
Tačiau kelis pastaruosius metus daugiausiai žiniasklaidos dėmesio šią dieną sulaukdavo nacionalistų eitynės.
Praėjusiais metais, minint Lenkijos nepriklausomybės šimtmetį, prezidentas Andrzejus Duda ir kiti aukščiausi šalies vadovai Varšuvoje žygiavo kartu su nacionalistais.
Visgi šįmet jų nebus pirmadienį popiet Varšuvoje rengiamoje eisenoje. Šiųmetinių eitynių simbolis yra rožinį laikantis pakeltas kumštis. Anot organizatorių, tai simbolizuoja katalikų pasipriešinimą stiprėjantiems raginimams ginti homoseksualių asmenų teises ir kitas liberaliąsias vertybes.
Prieš kelerius metus per eitynes būta smurto proveržių, tačiau pastaraisiais metais jos vyko taikiai. Prieš dvejus metus eitynių dalyviai nešė plakatus su baltųjų viršenybės šalininkų šūkiais. Visgi dešimtys tūkstančių žmonių, nemažai jų – su vaikais, kasmet dalyvauja eitynėse, kurias laiko patriotizmo apraiška, nes arba nežino apie organizatorių ultradešiniąsias nacionalistines pažiūras, arba jiems tai tiesiog nerūpi.
Aukščiausių šalies lyderių sprendimas praėjusiais metais dalyvauti eitynėse buvo traktuojamas kaip valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) bandymas įsiteikti ultradešiniojo sparno nacionalistams ir užkirsti jiems kelią susiburti į politinę partiją, kuri galėtų pervilioti dalį valdančiųjų elektorato.
Ši strategija nepasiteisino – spalį nauja kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ surinko 7 proc. balsų ir prasimušė į parlamentą.
