Merai iš viso renkami 748 gyvenvietėse, įskaitant Krokuvą, Poznanę, Žešuvą ir Vroclavą. Tai vietovės, kuriose nė vienas kandidatas per pirmąjį turą balandžio 7 dieną nesurinko daugiau kaip 50 proc. balsų.
Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai į valdžią nacionaliniu lygmeniu atėjo konservatorius išstūmusi Donaldo Tusko vyriausybė, vietos rinkimai laikomi jos išbandymu.
D. Tusko centristų Pilietinė koalicija (KO) gerai pasirodė didžiuosiuose miestuose, įskaitant Varšuvą, kur jo partijos kandidatas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) prieš dvi savaites lengvai iškovojo perrinkimą.
Tačiau pagrindinė opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri prie Lenkijos vairo stovėjo 2015–2023 metais, vietos asamblėjose užsitikrino kiek didesnę dalį vietų.
D. Tusko KO turi stiprią paramą miestuose, o PiS pozicijos stipresnės konservatyvesnėse kaimiškose vietovėse, ypač rytinėje Lenkijos dalyje.
Per vaivadijų asamblėjų rinkimus PiS gavo 34,3 proc. balsų visoje šalyje, o D. Tusko KO – 30,6 proc. balsų.
Balsavimo apylinkės veikia nuo 7 iki 21 val. vietos (8–22 val. Lietuvos) laiku.
Balsavimo teisę sekmadienį turi per 12 mln. rinkėjų. Vidurdienio duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė 13 procentų.
