IBRIS tyrimas buvo atliekamas pirmosiomis kovo savaitėmis, o per jį buvo apklausta 1115 žmonių visose Lenkijos vaivadijose.
„Lietuva, Latvija ir Estija yra Lenkijos sąjungininkai NATO. Jei šios šalys būtų užpultos, ar Lenkija turėtų jas ginti?“, – taip buvo suformuluotas vienas iš klausimų.
Net 63 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymą: „Taip, vykdant sąjungininko įsipareigojimus“.
Tik 27 proc. apklaustųjų atsakė, kad „ne, nepriklausomai nuo sąjungininko įsipareigojimo, Lenkija turi vengti įsitraukti į ginkluotą konfliktą“.
IBRIS specialistai, kurie trečiadienį pristatė apklausos rezultatus, teigė, kad už Baltijos šalių gynybą pasisako 76,6 proc. apklaustų vyrų ir 50 proc. moterų. Tik 15 proc. tyrime dalyvavusių vyrų ir 43 proc. moterų būtų prieš kaimyninių valstybių gynybą.
Ekspertai teigė, kad viena iš pagrindinių Lenkijos visuomenės paramos priežasčių – Lietuva yra kaimynė, su kuria sieja bendra istorija.
Vis daugiau lenkų palaiko šauktinių kariuomenę
Apklausos rezultatai parodė, kad Lenkijoje didėja palaikymas privalomajai karinei tarnybai.
Apklausos rezultatai parodė, kad Lenkijoje didėja palaikymas privalomajai karinei tarnybai. Šiuo metu už tai pasisako 32 proc. apklaustų lenkų.
Šiuo metu už tai pasisako 32 proc. apklaustų lenkų. Dar 28 proc. pasirinko atsakymą „tikriausiai, kad taip“.
Kitaip tariant, apie 60 proc. apklaustųjų pritaria privalomajai karinei tarnybai.
Tai reiškia, kad lenkų nuomonė keičiasi – 2014 metų lapkritį tyrimų centro CBOS apklausos duomenimis, šauktinių kariuomenei pritarė apie 53 proc. lenkų.
Spėjama, kad nuomonės pasikeitimas yra susijęs su Rusijos sukeltu karu Ukrainoje.
Pasiryžimas ginti valstybę – susijęs su istorijos žiniomis
Vienas iš apklausos klausimų buvo suformuluotas taip: „Kokius veiksmus pirmiausia atliktumėte, jei svetima šalis užpultų Lenkiją“. Atsakydami į šį klausimą, dalyviai galėjo pasirinkti kelis variantus.
33,8 proc. apklaustųjų teigė, kad stengtųsi apsaugoti savo šeimą ir liktų gyvenamojoje vietoje. Į kitą Lenkijos vietovę persikeltų 32,5 proc. tyrimo dalyvių.
Tik 16,8 proc. apklaustųjų pripažino, kad bėgtų iš šalies į užsienį. IBRIS sako, kad daugiausiai taip manančių žmonių gyvena vakarinėse Lenkijos vaivadijose.
29,2 proc. teigė, kad patys ieškotų karinių dalinių, jog galėtų prisijungti ir kovoti. 11,8 proc. respondentų sakė, kad lauktų oficialaus šaukimo į kariuomenę.
Tik 16,8 proc. apklaustųjų pripažino, kad bėgtų iš šalies į užsienį.
IBRIS sako, kad daugiausiai taip manančių žmonių gyvena vakarinėse Lenkijos vaivadijose. Šalies rytuose, prie Rusijos Kaliningrado srities, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos sienų, lenkai labiau nusiteikę ginti savo šalį.
Specialistai teigė, kad labiausiai ginti Lenkiją yra nusiteikęs jaunimas nuo 18 iki 24 metų. Pasislėpti ir apsisaugoti – žmonės, kurių amžius nuo 35 iki 54 metų ir virš 65 metų.
Tyrėjai sako, kad noras ginti savo šalį yra tiesiogiai susiję su Lenkijos istorijos žinojimu. Tie asmenys, kurie savo istorijos žinias įvertino aukščiausiai, – labiausiai nusiteikę ginti šalį. O tie, kurie žemiausiai, linkę daugiau apsisaugoti ir pasislėpti.
