Europos Komisija (EK) rugpjūtį Varšuvai suteikė mėnesį peržiūrėti prieštaringąjį įstatymą, numatantį, kad teisėjai į pensiją turi išeiti sulaukę 65 metų, jeigu prezidentas nesuteikia jiems išlygos dirbti ilgiau.
Kritikai teigia, kad ši reforma iš esmės yra vyriausybės siekis kontroliuoti teismų sistemą, todėl ji kelia grėsmę Lenkijos demokratijai.
Tačiau valdančioji Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tvirtina, kad pokyčiai yra reikalingi kovojant su korupcija bei „valant“ sistemą, kurioje tebejuntama komunistinių laikų įtaka.
Lenkija taip pat tvirtina, kad ES abejonės dėl reformos yra „nepagrįstos“ ir pridūrė, kad pagal „ES sutartis teisingumo organizavimas yra išskirtinai valstybių narių kompetencija“.
„Jei Komisija turi daugiau abejonių, ji savo skundą gali pateikti ES Teisingumo Teismui – jis galiausiai ir priims bylos verdiktą“, – pranešime sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerija.
Varšuva gali susilaukti didžiulių baudų, jei aukščiausiosios instancijos ES teismas priimtų jai nepalankų sprendimą.
Liepą šalyje įsigaliojo daug aistrų sukėlęs įstatymas, kuris numato teisėjų pensinio amžiaus mažinimą nuo 70 iki 65 metų.
Šis įstatymas paveikė 27 iš 73 Aukščiausiojo Teismo teisėjų, įskaitant institucijos pirmininkę Malgorzatą Gersdorf. Pastaroji atsisakė atsistatydinti ir pasmerkė tokį žingsnį kaip „valymą“, prieštaraujantį konstitucijos nuostatai, kad jos kadencija turi trukti šešerius metus – iki 2020-ųjų.
Briuselis liepos 2 dieną pradėjo procesą prieš teismų reformą Varšuvoje. Lenkijos laukia bylos nagrinėjimas pagal 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principui.
Procedūra pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį, kai kur Briuselyje vadinama „branduoline priemone“, gali įšaldyti Lenkijos balsavimo teises.
Panašią procedūrą ES trečiadienį pradėjo ir prieš Vengriją, bet Lenkija iškart pareiškė vetuosianti bet kokias sankcijas Budapeštui.
