Arndtas Freiherras Freytagas von Loringhovenas, paskirtasis Vokietijos ambasadorius, jau tris mėnesius laukia, kol jį patvirtins Lenkijos vyriausybė. Be patvirtinimo diplomatas negali pradėti eiti pareigų Varšuvoje.
Tokia procedūra turėtų būti įprasta – šalys gerai sutaria, abi priklauso Europos Sąjungai ir NATO. Bet akivaizdu, kad problemų yra.
Berlyne iš pradžių manyta, kad procesas stringa dėl koronaviruso pandemijos. Tuomet – kad kalta užsitęsusi Lenkijos prezidento rinkimų kampanija. Galiausiai – kad trukdo užsienio reikalų ministro Jaceko Czaputowicziaus atsistatydinimas.
Vis dėlto dabar Vokietijos pareigūnai įtaria, kad procedūra vilkinama dėl politinių priežasčių – esą A.F.F.von Loringhovenas nepaskiriamas dėl Lenkijos politikoje pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusios antivokiškos retorikos.
Per kampaniją Andrzejus Duda, kuris galiausiai buvo perrinktas, gausiai kritikavo Vokietijos kompanijoms priklausančias žiniasklaidos priemones, įskaitant bulvarinį dienraštį „Fakt“.
A.Duda taip pat skyrė dėmesio konkrečiai Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentui Varšuvoje Philippui Fritzui – esą jo publikacijos yra „vokiečių atakų dalis“. Ph.Fritzas vėliau sulaukė grasinimų.
„Kas vyksta? Ar Vokietijos kompanija „Axel Springer“ nori kištis į prezidento rinkimus Lenkijoje? Ar Vokietija nori išrinkti Lenkijos prezidentą? Tai žema, aš su tuo nesitaikstysiu“, – liepos pradžioje griaudėjo A.Duda.
Vis dėlto pačioje Varšuvoje kalbama, kad ambasadorius nepatvirtinamas dėl jo šeimos istorijos. Diplomato tėvas Berndas Freytagas von Loringhovenas Vermachto pajėgose buvo adjutantas ir dirbo nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio bunkeryje kelis paskutinius Antrojo pasaulinio karo mėnesius.
„Mums labai keista, kad Berlyne niekas tuo nepasidomėjo, – teigė su „Financial Times“ bendravęs Lenkijos diplomatas. – Atrodo, kad niekas nekreipė dėmesio į jo asmeninius duomenis.“
Vokiečiai apžvalgininkai atitaria, kad ne viskas taip paprasta – esą vienas ambasadoriaus protėvių kaip tik yra Wesselis Freytagas von Loringhovenas parūpino sprogmenis, naudotus per pasikėsinimą nužudyti A.Hitlerį 1944 metų liepos 20-ąją. Po nepavykusio bandymo jis nusižudė.
Berlyne apskritai teigiama, kad A.F.F.von Loringhovenas, kuris yra dirbęs ir Vokietijos, ir NATO žvalgyboje, neturėtų kentėti dėl savo tėvo praeities.
„Žinoma, niekas neturėtų būti atsakingas už savo tėvus. Bet Vokietijoje pilna diplomatų, kurių biografijoje tokių komplikacijų nėra“, – visgi pastebėjo lenkų diplomatas.
