Abi šalys, kurias Briuselis kaltina demokratinių reformų naikinimu, nepritaria ES planams susieti finansavimą su teisinės valstybės kriterijumi.
Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad „Europos oligarchija“ bando bauginti silpnesnes ES nares, o vengrų premjeras Viktoras Orbanas finansavimo susiejimą su sąlygomis pavadino imigracijai nepritariančių valstybių narių šantažavimo forma.
Tačiau Europos Parlamentas sakė, kad nedarys „jokių tolesnių nuolaidų“, o Prancūzija perspėjo, kad gali būti ir kitas kelias eiti į priekį.
M.Morawieckis kalbėdamas Varšuvoje įspėjo, kad naujų sąlygų finansavimui nustatymas galiausiai galėtų nulemti „ES žlugimą“.
„Tai ES istorijos lūžio taškas. Sprendimai, grindžiami savavališkomis reguliavimo sąlygomis, gali nulemti jos griūtį“, – pareiškė jis.
M.Morawieckio konservatyvi vyriausybė stūmė virtinę prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, o ES reiškė susirūpinimą, kad jos kenkia įstatymo viršenybei.
Vengrijoje V.Orbanas kategoriškai nepritaria pabėgėlių, atvykstančių į kitas žemyno dalis, pirmiausia Italiją ir Graikiją, perkėlimo schemoms.
Slovėnijos premjeras Janezas Janša, artimas V. Orbano sąjungininkas migracijos klausimu, trečiadienį įsitraukė į ginčą ir sakė, kad ES institucijos „neturėtų dalyvauti valstybių narių vidaus politikos konfliktuose“.
Tačiau kitos centrinės ir Rytų Europos valstybės, įskaitant Čekiją, Rumuniją ir Slovakiją, nepritarė Lenkijos ir Vengrijos veto.
Galimas kompromisas?
V.Orbano pareiškime sakoma, jog Vengrija savo veto panaudojo todėl, kad, jos nuomone, sąlyga dėl teisinės valstybės prilygsta migracijai nepritariančių šalių „šantažavimui“.
„Šiandien Briuselyje jie teisinėmis valstybėmis laiko tik tas šalis, kurios įsileidžia migrantus, – sakė V. Orbanas. – Mūsų nuomone, ekonominių ir finansinių klausimų susiejimas su politiniais debatais būtų didelė klaida, kuri pakenktų Europos vienybei.“
Tačiau V.Orbanas taip pat užsiminė apie galimą kompromisinį pasiūlymą ir sakė, kad susitarime turėtų būti aiškus teisinės valstybės apibrėžimas ir mechanizmas šalims apskųsti sankcijas.
„Be objektyvių kriterijų ir teisinių priemonių galimybės jokia procedūra valstybėms narėms bausti neturėtų būti tuo grindžiama“, – sakė jis.
„Negali būti laikoma įkaite“
ES lyderiai manė, kad per keturias paras trukusį susitikimą liepos mėnesį išsprendė ginčą dėl bloko septynerių metų biudžeto ir su juo susieto atsigavimo plano.
Vėliau jie taip pat išsprendė nesutarimus su Europos Parlamentu dėl išlaidų prioritetų ir trilijono eurų biudžetas bei 750 mlrd. eurų atsigavimo paketas buvo parengti tvirtinti.
Tačiau Lenkija ir Vengrija nepritarė jų būsimo finansavimo susiejimui su Briuselio vertinimu, ar jų išlaidos atitinka ES teisę.
Veto sukėlė pasipiktinimą Briuselyje, o Europos aukšto rango diplomatai sakė, kad kitų šalių sutikimo švelninti teisinės valstybės sąlygą klausimas nekeliamas.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sakė, kad ES svarsto „praktinius sprendimus“, siekdama išspręsti aklavietę dėl Bendrijos biudžeto ir koronaviruso paveiktos ekonomikos gaivinimo plano, tačiau galėtų juos priimti ir nepaisydama Vengrijos, Lenkijos ir Slovėnijos prieštaravimų,
„Nagrinėjame, kaip kraštutiniu atveju galėtume tęsti be šalių, blokuojančių [susitarimą]", – sakė jis.
Anot C.Beaune'o, ES pareigūnai išnagrinės galimybę „patikslinti“ teisės viršenybės laikymosi reikalavimą, „bet tikrai jo nekvestionuos, nes ant kortos pastatytos mūsų vertybės ir mūsų europietiškas projektas“.
„Europa negali būti laikoma įkaite kelių vyriausybių, nenorinčių judėti į priekį ir negerbiančių mūsų politinio projekto pamatų“, – perspėjo prancūzų ministras.
