Praėjusią savaitę Naujajame Džersyje dalyvaudamas savo sutuoktinės Hillary rinkimų kampanijoje ir sakydamas paramos kalbą B.Clintonas pareiškė, kad, nors šios dvi Rytų Europos šalys be JAV pastangų „nebūtų laisvos“, jos nusprendė, jog „demokratija kelia per daug problemų“.
„Jos nori Putino stiliaus vadovavimo; tik duokit man autoritarinę diktatūrą ir neįleiskit užsieniečių. Kažkur girdėta?“ – sakė jis, tuo tikriausiai užsipuldamas ir JAV respublikonų tikėtiną kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą.
„Billas Clintonas žino, kad vengrai dėl Vengrijos ateities nusprendė demokratiškuose parlamento rinkimuose“, – antradienį vietos žiniasklaidai sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Jo pareiškime sakoma, kad „niekas, net Billas Clintonas, negali sau leisti taip įžeidinėti Vengrijos žmonių“, net jeigu toks jų pasirinkimas jam nepatinka.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir anksčiau yra sulaukęs kritikos dėl savo autoritarinių polinkių.
Lenkijos premjerė Beata Szydlo taip pat sakė, kad B.Clintonas turėtų atsiprašyti už tuos komentarus.
J.Kaczynskis: „Bet kas, teigiantis, kad Lenkijoje šiandien nėra demokratijos, turi siekti medicininės priežiūros.“
Ji pavadino B.Clintono žodžius „nepagrįstais ir paprasčiausiai neteisingais“. B.Clintonas „išpūtė ir turėtų atsiprašyti“, trečiadienį sakė ji Lenkijos valstybiniam radijui.
Lenkijos dešiniojo sparno lyderis Jaroslawas Kaczynskis irgi piktinosi palyginimu su V.Putinu ir rekomendavo B.Clintonui „siekti medicininės priežiūros“.
„Bet kas, teigiantis, kad Lenkijoje šiandien nėra demokratijos, turi siekti medicininės priežiūros“, – antradienį vakare Varšuvoje žurnalistams sakė J.Kaczynskis.
Nors valdančiosios populistinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis ir neturi jokio posto vyriausybėje daugelio jis yra laikomas tikrąja jėga vyriausybėje, kuri į valdžią per spalio rinkimus atėjo su antiimigracine ir populistine programa.
Vietos ir užsienio kritikai dešiniųjų vyriausybes Lenkijoje ir Vengrijoje kaltino demokratinių laisvių atšaukimu griežtinant žiniasklaidos kontrolę ir pakertant kitus demokratinės stabdžių ir atsvarų sistemos principus.
Budapeštas ir Varšuva taip pat atsisakė priimti pabėgėlius pagal ES kvotų sistemą, kuri buvo sukurta siekiant spręsti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos migrantų krizę.
