Lenkija iš Vokietijos pareikalavo 1,3 trilijono eurų karo žalai atlyginti

Zbigniewas Rau sakė, kad nota bus perduota Vokietijos užsienio reikalų ministerijai. Nota pasirašyta Z.Rau susitikimo Varšuvoje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, kuri dalyvaus saugumo konferencijoje, išvakarėse.

Z.Rau teigė, kad notoje išreiškiamas jo požiūris, jog abi šalys turėtų „nedelsdamos“ imtis veiksmų, kad 1939–1945 metų Vokietijos okupacijos padariniai būtų pašalinti „ilgalaikiu ir kompleksiniu, teisiškai įpareigojančiu ir materialiu būdu“.

Jis sakė, kad tai apimtų Vokietijos reparacijas ir pagrobtų meno kūrinių, archyvų ir banko indėlių klausimo sprendimą. Jis teigė, kad Berlynas turėtų stengtis informuoti Vokietijos visuomenę apie „tikrąjį“ karo ir jo pražūtingų padarinių Lenkijai vaizdą.

Varšuva teigia, kad kompensacijos išmokėjimas tiesa ir teisingumu sustiprintų dvišalius santykius ir užverstų skaudžius praeities puslapius. Vokietija sako, kad šis klausimas buvo išspręstas prieš kelis dešimtmečius.

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė teigia, kad kaimyninė Vokietija, kuri šiuo metu yra viena pagrindinių Lenkijos partnerių Europos Sąjungoje, nevisiškai atlygino žalą šaliai, tapusiai pirmąja karo auka.

Rugsėjo 1 dieną, minint 83-iąsias karo metines, Lenkijos vyriausybė pateikė išsamią ataskaitą apie padarytą žalą. Ataskaitoje nurodoma 1,3 trilijonų eurų suma.

Lenkijos vyriausybė atmeta 1953 metais spaudžiant Sovietų Sąjungai tuometinių šalies komunistų lyderių pasirašytą deklaraciją, kad Lenkija nebereikš jokių pretenzijų Vokietijai.

Vokietija teigia, kad pokario metais Rytų bloko šalims buvo išmokėtos kompensacijos, o už teritorijas, kurių Lenkija neteko rytuose perbraižius sienas, buvo kompensuota kai kuriomis prieškario Vokietijos žemėmis. Berlynas šį klausimą vadina užbaigtu. Būtent Maskva nusprendė, kad Lenkija gaus tik nedidelę dalį kompensacijos.

Dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje Vokietija išmokėjo vienkartines kompensacijas buvusiems nacių koncentracijos stovyklų kaliniams ir priverstinio darbo aukoms, tarp kurių buvo daug lenkų.

Nepaisant gerų dvišalių santykių, įtakingiausias Lenkijos politikas Jaroslawas Kaczynskis pastaruoju metu vis priešiškiau atsiliepia apie Vokietiją, primena jos karo metų kaltę ir teigia, kad ji dominuoja ES.

Kritikai tai vertina kaip taktiką siekiant sutelkti paramą prieš kitų metų rudenį įvyksiančius visuotinius rinkimus. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos sąjungininkai praras daugumą, dabar sudarančią sąlygas jiems priimti teisės aktus be derybų su kitomis partijomis.

Opozicijai priklausantis Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis teigė, kad prieš Vokietiją nukreipta retorika tampa valdančiosios partijos mantra artėjantiems rinkimams. Jo žodžiais, siekiama įpiršti mintį, kad balsuoti prieš valdančiuosius reikštų balsuoti prieš Lenkijos interesus.

„Tai akivaizdi nesąmonė; tai netiesa. Tai desperatiškas bandymas gintis apklausoms rodant mažėjančią paramą“, – sakė T.Grodzkis.

Per karą žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių, įskaitant 3 mln. žydų. Dalis jų tapo iš rytų įsiveržusios sovietų Raudonosios armijos aukomis.