Pirminiais skaičiavimais, D.Tusko Pilietinė koalicija, „Trečiojo kelio“ ir Kairiųjų partijos gaus 248 vietas 460 vietų žemesniuosiuose parlamento rūmuose Seime, o „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ir „Konfederacija“ – 212 vietų.
„Šis niūrus laikotarpis baigėsi, „Teisės ir teisingumo“ valdymas baigėsi“, – pareiškė D.Tuskas.
„Demokratija nugalėjo“, – pridūrė jis.
„Teisės ir teisingumo“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis kol kas laikosi pozicijos, kad galutinis rezultatas neaiškus.
Rinkėjų apklausos rengėjai skelbia, kad rezultatų paklaida gali siekti 2 proc., tačiau dalis apžvalgininkų į juos žvelgia įtariai, primindami neseną Slovakijos pavyzdį, kur galutiniai duomenys labai skyrėsi.
Šie rinkimai gali turėti didelės įtakos būsimiems Lenkijos ryšiams su Europos Sąjunga ir kaimynine Ukraina.
Politologas: keisis Lenkijos santykiai su Briuseliu
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Andrzejus Pukszto 15min sako, kad pasitvirtinus apklausų rezultatams ir valdžią perėmus D.Tusko partijai, Lenkijos vyriausybė pagerintų santykius su Europos Sąjungos partneriais.
„Tarp Varšuvos ir Briuselio buvo daug konfliktų. Pagrindinis pokytis būtų Lenkijos sugrįžimas į aktyvų Europos Sąjungos žaidimą ir aktyvų sprendimų priėmimą“, – 15min sakė A.Pukszto.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad įtampa Lenkijos politikoje turbūt išliks – jeigu pasitvirtins šie skaičiai, tai dauguma bus ganėtinai trapi ir negalės atmesti prezidento veto.
Politikos apžvalgininkas iš Punsko Tomas Marcinkevičius taip pat sako, kad Lenkijos gali laukti politinis nestabilumas.
„Nei viena, nei kita politinė pusė neturės pilnų instrumentų, pilnos valdžios vykdyti radikalias reformas. Kitaip tariant, manau, Lenkijos laukia politinis nestabilumas“, – 15min sakė jis.
Politologo Ramūno Vilpišausko komentarą apie Lenkijos rinkimų įtaką Lietuvai skaitykite čia: Koks rinkimų Lenkijoje rezultatas naudingesnis Lietuvai?
Ką rodo rezultatai
„Ipsos“ atlikta balsavusiųjų apklausa rodo, kad „Teisės ir teisingumo“ partija (PiS) surinko 36,8 proc. balsų, o „Pilietinė koalicija“ gavo 31,6 proc. Tačiau svarstant galimas koalicijas „Teisei ir teisingumui“ pritrūktų mandatų sudaryti daugumą.
Trys opozicinės partijos – „Pilietinė koalicija“, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ – kandidatavo su atskirais kandidatų sąrašais, tačiau visos žadėjo siekti išstumti PiS iš valdžios ir atkurti gerus ryšius su Europos Sąjunga.
Valdančioji PiS partija Lenkijoje turi ištikimų rėmėjų, kurie vertina jos katalikiškų tradicijų gynimą ir dosnias socialines išmokas pensininkams bei šeimoms su vaikais.
Tačiau liberali opozicija teigia, kad valdantieji pablogino demokratijos padėtį šalyje ir atitolino ją nuo Europos Sąjungos vertybių.
Susiskaldžiusi Lenkija
PiS rinkimų kampanijos metu žadėjo tęsti prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas.
Valdžia teigia, kad jomis siekiama išgyvendinti korupciją. ES institucijos mano, kad jos kenkia demokratijai. Dėl šio ginčo buvo sustabdytas milijardų eurų ES finansavimas.
Opozicija žadėjo pataisyti teisinės valstybės padėtį ir ryšius su sąjungininkais, jei joms pavyktų gauti valdžią.
D.Tuskas per savo paskutinį mitingą pareiškė, neva valdantieji turi „slaptų planų“ išstoti iš ES.
„Tai svarbiausia diena mūsų demokratijos istorijoje nuo 1989 metų“, – sakė D.Tuskas mitinge.
Tuo metu J.Kaczynskis penktadienį per paskutinį didelį partijos mitingą Sandomeže sakė: „Perdavėme ES dalį savo galių, bet dabar to užtenka, daugiau nieko. Esame ES ir norime joje likti, bet suverenių šalių ES.“
J.Kaczynskis savo varžovą D.Tuską ne kartą vadino Berlyno ir Briuselio marionete ir pažadėjo tęsti griežtą savo partijos politiką, nukreiptą prieš migraciją.
PiS tą pačią dieną rengė referendumą su klausimais apie migrantus, įskaitant ES migracijos reformą, pensinį amžių ir ekonomiką.
Opozicija paragino žmones boikotuoti referendumą. Balsavusiųjų rinkėjų apklausos rodo, kad referendumas neįvyko dėl per mažo aktyvumo.