Sekmadienį duodamas interviu Vokietijos televizijai M.Schulzas sakė, kad bet koks atsisakymas priimti žmones, bėgančius nuo karų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje pademonstruotų Europos solidarumo stygių.
Tuo tarpu Mariuszas Blaszczakas, šią savaitę prisaikdintas kaip Lenkijos naujos konservatyvios vyriausybės narys, pareiškė, kad vokiečiai neturėtų kritikuoti Lenkijos po to, kai nužudė dešimtis tūkstančių lenkų per Antrąjį pasaulinį karą.
„Schulzo žodžiai yra vokiškos arogancijos pavyzdys, – M.Blaszczakas sakė privačiai naujienų televizijai TVN24. – Mes kalbamės Varšuvoje, kuri buvo sugriauta Vokiečių. (Varšuvos) Volios (rajone) 50 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų buvo nužudyti Vokietijos valstybės pareigūnų.“
Nors M.Schulzas, kuris yra vokiečių politikas, formaliai atstovauja Europarlamentui, o ne Berlyno vyriausybei, M.Blaszczako komentarai tikriausiai yra signalas apie gresiančią Varšuvos ir Vokietijos priešpriešą.
Anksčiau panašių minčių buvo išsakęs buvęs premjeras Jaroslawas Kaczynskis, vadovaujantis euroskeptiškai partijai „Įstatymas ir teisingumas“, kuri spalį triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus. Per ankstesnę jo kadenciją Varšuvos ir Berlyno santykiai buvo įtempti.
Vokietija labai nepasitikinti J.Kaczynskis 2007 metais minėjo dėl nacių veiksmų per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių lenkų skaičius, argumentuodamas, kad Lenkijai turi būti suteiktas svaresnis balsas Europos Sąjungoje.
M.Schulzas sakė visuomeninei televizijai ARD, kad ES nori padėti Lenkijai, skirdama lėšų neturtingų regionų plėtrai, taip pat palaikydama sankcijas Rusijai, už kurias Varšuva pasisakė įsiplieskus Ukrainos krizei, ir spausdama Maskvą, jeigu Varšuva jaustų kaimyninės Rusijos keliamą grėsmę.
„Tačiau tuomet negalima ateiti ir sakyti, kad pabėgėlių problema yra Vokietijos problema ir kad mes neturime su tuo nieko bendra. Solidarumas yra esminis klausimas – ir jis (neturėtų būti pakeistas) gardžiausių kąsnelių išrinkinėjimu“, – pabrėžė Europarlamento pirmininkas.
Lenkijos Europos reikalų ministras šeštadienį sakė, kad Varšuva reikalaus saugumo garantijų prieš sutikdama įkurdinti jos teritorijoje pabėgėlius pagal ES kvotų sistemą, reaguodamas į pražūtingas teroro atakas Paryžiuje.
