„Kitais metais gynybai planuojame išleisti 137 mlrd. zlotų (30,5 mlrd. eurų). Tai daugiau nei keturi procentai mūsų BVP“, – sakė prezidentas karinėje parodoje Kelcuose MSPO. Jį cituoja Lenkijos naujienų agentūra PAP.
Tai yra daugiau nei 4 proc. nuo BVP, kuriuos Lenkija įsipareigojo išleisti gynybai šiais metais, taip pat daugiau nei 2 proc. nuo BVP minimumo, dėl kurio neseniai susitarė NATO sąjungininkės.
„Matydami kylantį pavojų už mūsų rytinės sienos (...) puikiai žinome – istorija ir patirtis mus to išmokė – kad verta mokėti bet kokią kainą, kad Lenkija būtų laisva, suvereni, nepriklausoma ir kad lenkai galėtų gyventi saugiai“, – kalbėjo A. Duda.
Nuo praėjusių metų, kai rusų pajėgos įsiveržė į Ukrainą, Lenkija pademonstravo esanti tvirta jos sąjungininkė.
Pastaruoju metu Varšuva taip pat skambina pavojaus varpais dėl grėsmių, kurias kelia kita rytinė kaimynė – Baltarusija. Varšuva perspėja dėl galimų provokacijų, ypač susijusių su šiuo metu ten įsikūrusia samdinių grupe „Wagner“.
Varšuva yra pasirašiusi daugybę ginkluotės sutarčių, įskaitant sutartis su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja, iš kurios užsakė tankų K2 „Black Panther“ ir haubicų K9.
Praėjusį mėnesį JAV patvirtino 12 mlrd. dolerių (11 mlrd. eurų) vertės atakos sraigtasparnių „Apache“ pardavimą Lenkijai – tai dar vienas pavyzdys, kaip Varšuva siekia padidinti savo karinius pajėgumus, atsižvelgdama į Rusijos plataus masto karą Ukrainoje.
Birželį Lenkija gavo pirmąją JAV pagamintų pažangiųjų „Abrams“ tankų siuntą. Iš viso Lenkija užsakė 366 tankus.
Balandį Lenkija taip pat paskelbė pasirašiusi 1,9 mlrd. svarų sterlingų (2,2 mlrd. eurų) vertės oro gynybos sutartį su Europos ginklų gamybos grupės MBDA padaliniu Jungtinėje Karalystėje, kuris tieks raketas ir raketų paleidimo įrenginius.
