Per renginį prie Varšuvos geto memorialo kalbėjo Vokietijos, Izraelio ir Lenkijos valstybių vadovai. Vėliau jie kartu apsilankys sinagogoje.
Vokiečių prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris trečiadienį paprašė atleidimo už Antrojo pasaulinio karo Vokietijos nusikaltimus.
„Šiandien stoviu prieš jus ir prašau jūsų atleidimo už nusikaltimus, kuriuos čia įvykdė vokiečiai“, – sakė F.W.Steinmeieris Holokaustą išgyvenusiems ir kitiems asmenims Lenkijos sostinėje, kur tapo pirmuoju Vokietijos valstybės vadovu, kalbėjusiu minėjime.
Be to, F.W.Steinmeieris Rusijos lyderį Vladimirą Putiną dėl jo invazijos į Ukrainą.
„Neteisėtai užpuolęs taikią, demokratinę kaimyninę šalį... Rusijos prezidentas pažeidė tarptautinę teisę... Šis karas Ukrainos žmonėms atnešė neišmatuojamų kančių, smurto, naikinimo ir mirties“, – sakė F.W.Steimeieris sukilimo minėjime.
Mėnesį trukęs sukilimas buvo didžiausias pavienis žydų pasipriešinimo naciams per Antrąjį pasaulinį karą aktas.
Varšuvos žydai prieš nacius sukilo 1943 metų balandžio 19 dieną, nusprendę verčiau kovoti ir žūti nei keliauti į mirties stovyklas.
„Sukilimas buvo savižudybė. Negalėjome laimėti, bet turėjome jiems pakenkti“, – prieš metines naujienų agentūrai AFP sakė gete kalinta ir išgyvenusi 93 metų Halina Birenbaum.
Gete per mūšius žuvo apie 7 tūkst. žydų, o per nacių sukeltus gaisrus – dar 6 tūkstančiai.
450 000 žydų
Kaip ir ankstesniais metais savanoriai visoje Varšuvoje dalija žmonėms prie drabužių prisegamus popierinius narcizus.
Šia tradicija pagerbiamas vienas Varšuvos geto sukilimo vadų Marekas Edelmanas, iki pat savo mirties 2009-aisiais per metines padėdavęs narcizų puokštę prie geto memorialo.
Savo spalva ir forma narcizai primena geltonas žvaigždes, kurias nacių liepimu turėdavo nešioti žydai.
Šiemet popieriniai narcizai dalijami ir kituose Lenkijos miestuose.
„Tikimės išdalyti iš viso 450 000 popierinių gėlių, – sakė narcizų iniciatyvos koordinatorė Zofia Bojanczyk. – Šis skaičius simbolizuoja žydų moterų ir vyrų, kalintų Varšuvos gete, kai jame buvo daugiausiai žmonių, skaičių.“
Praėjus metams po įsiveržimo į Lenkiją 1939-aisiais, vokiečiai įkūrė getą, kurio plotas siekė šiek tiek daugiau nei tris kvadratinius kilometrus.
Tai buvo didžiausias Antrojo pasaulinio karo getas.
Daug žydų mirė nuo bado ir ligų, o dauguma išgyvenusių buvo išsiųsti į Treblinkos mirties stovyklą į rytus nuo Lenkijos sostinės.
Vokiečiai itin žiauriai numalšino sukilimą ir padegė visą rajoną, paversdami jį griuvėsiais ir pelenais.
80-osioms metinėms paminėti planuojami įvairūs renginiai, įskaitant pokalbius su išgyvenusiaisiais, koncertus, filmų peržiūras ir teatro spektaklius.
Galerijoje „Kordegarda“ eksponuojama neseniai rastų kasdienių geto daiktų paroda, pasakojanti apie tai, kaip karo metais Varšuvoje gyveno žydai.
„Tai, taip sakant, balsai iš palaidoto miesto, sklindantys iš po mūsų kojų“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš parodos kuratorių Jacekas Konikas.
Lenkijos žydų istorijos muziejuje „Polin“ yra atskira ekspozicija, kurioje eksponuojamos niekada anksčiau nematytos geto nuotraukos, darytos vieno lenkų ugniagesio.
Jos leidžia pažvelgti į getą iš kitos perspektyvos, nes iki šiol dauguma geto vaizdų buvo nufotografuoti nacių ir rodė jį vokiečių akimis.
Taip pat bus eksponuojama rekonstruota karo laikų tramvajaus, skirto geto gyventojams, versija su geltona žvaigžde vietoj maršruto numerio.
