Lenkijos valdantieji konservatoriai 2017 metais vėl iškėlė reparacijų klausimą, pabrėždami, kad Berlynui tenka „moralinė prievolė“.
Tačiau Vokietija mano, kad šis klausimas buvo išspręstas 1953 metais, kai Sovietų Sąjungos orbitoje tuomet buvusi Varšuva atsisakė pretenzijų dėl kompensacijų buvusiai komunistinei Rytų Vokietijai.
Tačiau penktadienį lenkų užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pareiškė, jog Lenkija „tikisi, kad naujoji Vokietijos vyriausybė bus pasirengusi prisiimti atsakomybę, be kita ko, diskutuodama apie kompensaciją ir reparacijas“.
„Turime atnaujinti derybas dėl Vokietijos pagrobtų kultūros vertybių grąžinimo, taip pat dėl galimos kompensacijų sistemos kūrimo kalbant apie Lenkijos kultūros paminklus“, – kalbėjo ministras per bendrą spaudos konferenciją su A.Baerbock.
Vokiečių diplomatijos vadovė savo ruožtu pareiškė, kad Lenkijos ir Vokietijos draugystė Europos Sąjungoje yra „neįkainojama“ ir nėra savaime suprantamas dalykas, atsižvelgiant į „neišmatuojamus nuostolius, kurių Lenkija patyrė per karą ir okupaciją“.
Pasak A.Baerbock, jos šalies naujosios koalicinės vyriausybės susitarime minima „Vokietijos kaltė ir atsakomybė bei Vokietijos įsipareigojimai“.
„Mūsų istorinė užduotis – atvirai ir nuoširdžiai puoselėti taiką bei draugystę“, – pabrėžė ministrė.
Po spaudos konferencijos ji padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo Varšuvoje.
1990-aisiais Lenkija ir naujai susivienijusi Vokietija pasirašė sutartį dėl bendros sienos, o dar po metų – geros kaimynystės sutartį. Reparacijų klausimas iki 2017-ųjų niekada nebuvo keliamas, todėl Berlynas laikėsi prielaidos, kad šis klausimas nebyliai laikomas išspręstu1953 metų sutartimi.
Tačiau lenkų konservatoriai ginčija to pakto teisėtumą, teigdami, kad Varšuva jį sudarė spaudžiama SSRS.
