Lenkija liepos pradžioje sugriežtino „mažojo judėjimo“ per sienas su Ukraina ir vakariniu Rusijos anklavu, kad užtikrintų didesnį saugumą per Varšuvoje vykusį NATO viršūnių susitikimą ir Pasaulines jaunimo dienas – didelį katalikų maldininkų sambūrį, kuriam vadovavo popiežius Pranciškus.
Varšuva trečiadienį vėl atvėrė sieną teisę atvykti be vizų turintiems Ukrainos gyventojams. Tačiau Lenkijos vidaus reikalų viceministras Jaroslawas Zielinskis vėliau paaiškino, kad judėjimas per sieną su Kaliningrado sritimis išliks suvaržytas, nes „priežastys, susijusios su mūsų saugumu, neišnyko“.
„Neįmanoma numatyti, kad Lenkijai bus įmanoma grąžinti mažąjį judėjimą per sieną su Rusija“, – sakė jis.
Kai naujienų agentūra AFP susisiekė su Lenkijos vidaus reikalų ministerija, ši atsisakė pateikti išsamesnių komentarų.
Tarp Lenkijos ir Lietuvos esanti Kaliningrado sritis, turinti apie 1 mln. gyventojų, labai priklausoma nuo prekybos su kaimynėmis. To anklavo gyventojai dažnai vykdavo į Lenkiją apsipirkti.
Su Kaliningrado sritimi besiribojantys Lenkijos regionai kenčia dėl didelio nedarbo, tad rusų pirkėjų pinigai, paliekami vietos parduotuvėse, ilgą laiką gana reikšmingai prisidėdavo prie vietos ekonomikos.
Statistikos duomenys rodo, kad praeitais metais svečiai iš Rusijos pasienio rajonuose išleido beveik 300 mln. zlotų (70 mln. eurų).
Lenkijos pasienio regiono verslininkai sako jau pajutę naujųjų suvaržymų padarinius.
Gdansko uostamiestyje veikiančio prekybos centro „Baltic Gallery“ direktorius Marcinas Lukasiewiczius sakė, kad praeitą savaitgalį pirkėjų iš Kaliningrado srities buvo apie 40 proc. mažiau.