Per pastaruosius metus atsistatydino jau keli vadovaujantys generolai, o gynybos ministras Antonis Macierewiczius dėjo pastangas padidinti vyriausybės kontrolę ginkluotosiose pajėgose.
A.Macierewiczius taip pat sakė norintis išrauti bet kokius komunistinio laikmečio pėdsakus. Ministras neleido paaukštinti kariškių, tarnybą pradėjusių dar prieš Geležinės uždangos griūtį 1989 metais – ypač baigusių Sovietų Sąjungas karo akademijas.
Ministras neįvardijo tikslaus kariuomenę palikusių generolų skaičiaus.
Lenkijos ginkluotosios pajėgos dabar turi 106 tūkst. karių. 2015 metais jų buvo 96 000.
Opozicijos partijos kritikavo svarbias pareigas ėjusių keturių žvaigždučių generolų pasitraukimus iš Generalinio štabo tuo metu, kai tarp Lenkijos ir Rusijos tvyro padidėjusi įtampa.
NATO šiemet pradėjo dislokuoti Lenkijoje ir Baltijos valstybėse rotuojamus priešakinių pajėgų dalinius. Aljanso rytų sparno gynybą buvo nutarta sustiprinti reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją ir Maskvos vaidmenį separatistiniame konflikte Rytų Ukrainoje.
Pentagonas atskirai pasiuntė į Lenkiją tankų ir šarvuočių brigadą, turinčią apie 3,5 tūkst. karių ir apginkluotą sunkiosiomis kovos mašinomis.
Praeitą mėnesį atsistatydino Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas Mieczyslawas Goculas. Jį pakeitė generolas leitenantas Leszekas Surawskis.
Gruodį iš kariuomenės pasitraukė generolas leitenantas Miroslawas Rozanskis, įvykdęs kariuomenės vadovybės reformą, turinčią pagerinti Generalinio štabo strateginį planavimą, ir brigados generolas Adamas Duda, atsakingas už ginkluotės pirkimus.
Teigiama, kad M.Rozanskio atsistatydinimas supykdė valdančiąją konservatyviąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), pažadėjusią vykdyti didelio masto reformas teisingumo sistemoje, valstybinėje žiniasklaidoje ir kitose institucijose.
M.Rozanski postą perėmė generolas majoras Jaroslawas Mika.
