Apžvalgininkams pirmadienį nėra labai sunku kartoti tai, kas matoma jau kelerius metus – kad Lenkijos visuomenė labai susiskaldžiusi. Šie prezidento rinkimai tai dar kartą įrodė.
Valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS), Bažnyčios ir vyriausybės įrankiu paverstos valstybinės žiniasklaidos palaikytą A.Dudą sekmadienį parėmė kiek daugiau nei pusė balsavusiųjų – statistiniais duomenimis, menkiau išsilavinę ir vyresni rinkėjai iš mažų miestų bei kaimų.
Už R.Trzaskowskį savo ruožtu gausiau balsavo didmiesčių gyventojai, jaunimas ir piliečiai, susirūpinę dėl esą antidemokratinių reformų. Ir nors pasirodė opozicijos kandidatas labai neblogai, visų šių balsų neužteko.
Lazda vertinant PiS veiksmus Lenkijoje neretai perlenkiama, bet dabar išties nemažai lenkų gūžiasi svarstydami, kokių dar permainų griebsis savo valdžią dar labiau įtvirtinti norintys konservatoriai. Koks galėtų būti A.Dudos vaidmuo?
Kompromisas jau sunkiai įmanomas
„Rinkėjų mobilizacija buvo iš tiesų milžiniška. Ir viena, ir kita pusė aiškino apie civilizacinius pasirinkimus, kad šie rinkimai svarbiausi nuo 1989 metų.
Manau, kad pralaimėjusiai pusei bent kelias dienas bus labai sunku psichologiškai susitaikyti su tokiu rinkimų rezultatu“, – 15min aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijuš Antonovič.
Ekspertas neatmeta galimybės, kad balsavimo rezultatus bus bandoma užginčyti teismuose – bet esą jei A.Dudos persvara pasieks kelis šimtus tūkstančių balsų, tokie iššūkiai nebūtų sėkmingi.
Dvi Lenkijos? Anot M.Antonovič, tikrai taip, o šalies susiskaldymas neabejotinai nesitraukia. Tarkime, Užkarpatės vaivadija – PiS bastionas – ir Vakarų Pamario vaivadija, kurioje šeimininkauja opozicinė „Piliečių platforma“, yra visiškai skirtingos.
„Ten iš esmės skiriasi socialinė situacija: kiek yra nesantuokinių vaikų, koks skyrybų skaičius, kiek žmonių lankosi bažnyčioje, kaip jie žvelgia į homoseksualus. Skirtumai milžiniški, tai dvi absoliučiai skirtingos visuomenės“, – dėstė M.Antonovič.
Pasak analitiko, būtent dėl to Lenkijoje jau buvo pasirodžiusių studijų, kuriose siūloma iš esmės decentralizuoti šalį – kad atskiros vaivadijos galėtų spręsti dėl abortų, tos pačios lyties asmenų santuokų.
„Kai kurie tyrėjai pripažįsta, kad kompromisą nacionaliniu mastu rasti neįmanoma“, – pastebėjo M.Antonovič.
M.Antonovič: pralaimėjusiai pusei bent kelias dienas bus labai sunku psichologiškai susitaikyti su tokiu rinkimų rezultatu.
Kita vertus, apie Baltijos šalis rašančio Lenkijos leidinio „Przeglad Baltycki“ žurnalistas Dominikas Wilczewskis 15min tvirtino pastebėjęs, kad mitas, esą vakarinė šalies dalis labai progresyvi, o rytai ir pietryčiai – konservatyvūs, nebėra visiškai tikslus.
„Jau keleri metai žinojome, kad visuomenė susiskaldžiusi, – tai rodė ankstesnių rinkimų rezultatai. Skilimas dabar dar gilesnis.
Tačiau paveikslas dabar labiau komplikuotas. Jei įlįstume į rinkimų rezultatus smulkesniame lygyje, paaiškėtų, kad maži kaimai ar miesteliai už Dudą balsavo ir vakarinėje dalyje. Šiuo atveju svarbesni tokie rodikliai kaip amžius, išsilavinimas, socialinis statusas“, – teigė D.Wilczewskis.
Daug lenkų mąsto tik apie savo gerovę
PiS ir A.Dudos atstovai per rinkimų kampaniją stengėsi daug kalbėti apie tariamą LGBT ideologiją, kuri net blogesnė nei komunizmas, paskutinėmis dienomis kliuvo ir tariamai prieš Lenkiją susimokiusiems žydams.
Bet nors retorika buvo itin niūri, o grėsmės akivaizdžiai neegzistuojančios ar išpūstos, A.Duda vis tiek laimėjo. Ar tai reiškia, kad sakyti galima bet ką, net baisiausius dalykus, jei tik tai garantuos sėkmę?
„Taip, opozicija ir kai kurie apžvalgininkai tokį PiS kurtą naratyvą labai kritikavo. Panašu, kad tikslas tikrai pateisina priemones.
Buvo raginimų atsiprašyti už tokią retoriką. A.Duda pirmadienio vakarą tik atsiprašė žmonių, kurie jautėsi įžeisti, bet pabrėžė, kad nuo savo pareiškimų neatsitraukia – panašu, kad tokios kalbos tęsis.
D.Wilczewskis: labai daug žmonių tokie dalykai kaip nepriklausomi teismai, piliečių teisės, lygybė prieš įstatymus, įstatymų viršenybė yra pernelyg abstraktūs.
Kita vertus, nors propaganda – ir per valstybinę televiziją – buvo žiauri, persvara prieš Trzaskowskį labai nedidelė. Juk už Dudą nebalsavo du trečdaliai rinkėjų“, – svarstė D.Wilczewskis.
Jo teigimu, gali būti, kad daug žmonų už A.Dudą balsavo ne dėl propagandos, o vedini kitų priežasčių – pavyzdžiui, dėl tikrai pagerėjusio gyvenimo. Valstybė dabar moka 500 zlotų už kiekvieną vaiką, didesnės ir pensijos, kitos socialinės išmokos.
„Labai daug žmonių tokie dalykai kaip nepriklausomi teismai, piliečių teisės, lygybė prieš įstatymus, įstatymų viršenybė yra pernelyg abstraktūs. Tokie lenkai galvoja apie ekonominę gerovę.
Galima sakyti, kad už PiS dabar balsuoja daug žmonių, kurie dabar jaučiasi gerokai oriau nei anksčiau asmenine prasme.
Jie mano, kad būtent PiS jiems grąžino orumą, o prieš daug metų jautėsi palikti nuošalyje – ekonomika augo, bet jų kišenės nepilnėjo. O PiS, tokių žmonių nuomone, jiems padėjo ir jais rūpinasi“, – 15min tvirtino D.Wilczewskis.
Bandys keršyti žiniasklaidai?
Savo ruožtu M.Antonovič primena, kad ir Lenkijos politikai, ir piliečiai vis dėlto supranta, jog šalies ateitis „yra tik su Europos Sąjunga“ ir kad jokio Polexito įsivaizduoti kol kas negalima.
„Be to, tai apibrėžimo klausimas. Kaczynskis ir didžioji dalis PiS vadovų demokratiją suvokia XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kategorijomis – mes laimime ir darome ką norime. Čia ypač svarbus Kaczynskis – jis mąsto tik apie vidaus politiką.
Jis negalvoja, kad jo veiksmai gali turėti pasekmes tarptautinėje politikoje.
Todėl manau, kad bus bandymų dar labiau įtvirtinti konservatorių valdžią, juolab kad Kaczynskis puikiai supranta, jog jam tai yra paskutinis šansas įgyvendinti savo vadinamąją revoliuciją“, – sakė M.Antonovič.
Kol kas valdantieji nusiteikę kerštingai. Vienas PiS atstovų, valstybės turto viceministras Januszas Kowalskis tviteryje jau spėjo paskelbti apie norą „repolonizuoti“ Lenkijos žiniasklaidą – valdantiesiems labai nepatiko kritiškos publikacijos apie A.Dudą.
„Naujų reformų tikrai reikėtų laukti – su teismais, taip pat bus bandoma keršyti žiniasklaidai, tikriausiai planuojamas ir savivaldos galių karpymas, dėl kurio gresia milžiniškas konfliktas“, – vardijo VU TSPMI ekspertas.
Kita vertus, tarptautinėje arenoje PiS turbūt elgsis atsargiau, nes A.Duda esą vis dėlto nėra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, „kuriam neįdomi jokia kritika“.
Naujų reformų tikrai reikėtų laukti – su teismais, taip pat bus bandoma keršyti žiniasklaidai, tikriausiai planuojamas ir savivaldos galių karpymas, dėl kurio gresia milžiniškas konfliktas.
„Lenkija turi didelių ambicijų, be to, šaliai labai svarbi JAV nuomonė. Lenkija aktyviai bendradarbiauja su Prancūzija dėl mokesčių slėpimo ofšoruose, su Vokietija – dėl ES plėtros Balkanuose.
Užsienio politika Lenkijoje nenuosekli ir sunkiai suderinama su vidaus politika“, – teigė analitikas, pastebintis, kad J.Kaczynskis, skirtingai nei A.Duda ar premjeras Mateuszas Morawieckis, nemąsto, kokias pasekmes jo veiksmai gali turėti užsienyje.
Pavyzdžiui, kad ir kaip PiS norėtų sutramdyti nepriklausomą žiniasklaidą, tikėtina, kad planai gali atsimušti į priešinimąsi iš JAV, nes bent jau pagrindinę komercinę televiziją TVN, kuri kritiška valdantiesiems, valdo būtent amerikiečių kompanija „Discovery“.
Kokie A.Dudos planai?
M.Antonovič taip pat pastebėjo, kad A.Duda per šiuos rinkimus išsivertė be reveransų nuosaikių rinkėjų atžvilgiu – jis nugalėjo grynai kaip kanoninis konservatorius: „Jie (PiS ir A.Duda, – red.) neieškojo nuosaikių rinkėjų ir ėjo tiesiai į bazę.“
„O kadangi „Piliečių platforma“ irgi pasirodė labai neblogai, opozicija gali pasidaryti išvadas, esą nereikia žaisti su visokiais holowniomis – reikia balsuoti už platfomą.
Ten irgi jau yra nuomonių, kad „Piliečių platformai“ reikia būti tokiai kaip PiS – tad viskas veda tolesnio susiskaldymo link“, – tvirtino M.Antonovič.
Jam atrodo labai svarbus klausimas dėl A.Dudos ateities – esą pasibaigus antrajai kadencijai prezidento poste „jam kažką reikės veikti“.
„Neatmestina, kad Duda bandys tapti Jaroslawo Kaczynskio įpėdiniu ir vadovauti PiS. Tai dar vienas veiksnys, kuris galėtų reikšti, kad Duda nė nebandys ieškoti kokių nors kompromisų ir stengsis tapatintis su partija.
Kokiu lyderiu jis save įsivaizduoja? Ar jis nori, kad PiS toliau radikalėtų, ar galvoja apie kai kurių PiS narių svajonę, kad partija taptų panaši į Vokietijos krikščionis demokratus?
Taip, Dudai nereikės kovoti dėl perrinkimo, tad tai lyg ir skatintų jį atsiriboti nuo partijos. Bet jei jis nori užimti Kaczynskio vietą, politinės ambicijos jį kaip tik klijuos prie PiS“, – svarstė M.Antonovič.
Ar A.Duda nori, kad PiS toliau radikalėtų, ar galvoja apie kai kurių PiS narių svajonę, kad partija taptų panaši į Vokietijos krikščionis demokratus?
D.Wilczewskis įžvelgia du įmanomus scenarijus, bet nesiryžta spėti, kuris iš jų realesnis.
„Pagal pirmąjį scenarijų visi suvokia, kad rinkimai – dar toli, kad nebereikia nuolat mobilizuoti rinkėjų, ir stoja savotiška taika, ramybė. Valdantieji tiesiog valdo ir neieško naratyvų, kuriais galėtų dar labiau skaldyti Lenkiją.
Juk pasiekta tai, ko norėta – pavyzdžiui, teismai daugiau mažiau kontroliuojami.
Antra vertus, PiS konsolidavo valdžią, kontroliuoja svarbiausias institucijas, todėl gali griebtis naujų iniciatyvų. Čia gali kliūti ir žiniasklaidai, ir savivaldai, ypač toms vaivadijoms, kur daugiausia ES pinigų“, – 15min teigė D.Wilczewskis.
Pasak apžvalgininko, daug kas priklausys nuo naujo Lenkijos ombudsmeno paskyrimo procedūros. Šį pareigūną skiria Seimas, bet tvirtina Senatas, o pastarajame daugumą turi opozicija – tarsi ir būtų reikalingas kompromisas. Ar jis bus rastas, neaišku.
-
Dėl perrinkimo kovojantis A.Duda paskelbė karą užsienio žiniasklaidai
-
Lenkijos prezidento rinkimai: dvi šalies ateities vizijos
-
N.Mačiulis: Lenkijos prezidentui laimėjus antrą kartą, santykiai su ES liks įtempti
-
G.Nausėda sveikina A.Dudą, pabrėžia ryšius gynyboje, infrastruktūros projektus
-
Analitikai: perrinkus A.Dudą, Lietuvai gali tekti rinktis tarp Briuselio ir Varšuvos
