„Tai didelė suma – 6,2 trln. [zlotų]“, – per konferenciją sakė partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis.
J.Kaczynskis, laikomas įtakingiausiu Lenkijos politiku, pridūrė, kad kompensacijų išieškojimo procesas bus „ilgas ir sudėtingas“.
Jis kalbėjo per konferenciją, skirtą pristatyti ataskaitą apie žalą, patirtą Lenkijos per 1939–1945 metų karą.
PiS karo reparacijų klausimą dažnai iškelia nuo pat atėjimo į valdžią 2015 metais.
Darbas prie minėtos ataskaitos prasidėjo 2017-aisiais. Tuomet konservatyvioji pabrėžė, kad Berlynui tenka „moralinė prievolė“.
Vokietijos vyriausybė kol kas viešai nesureagavo į J.Kaczynskio komentarus. Tačiau anksčiau Berlynas pareiškė, kad reparacijų klausimas buvo išspręstas 1953 metais, kai Varšuva, tuomet buvusi Sovietų Sąjungos orbitoje, atsisakė pretenzijų dėl kompensacijų buvusiai komunistinei Rytų Vokietijai.
Ketvirtadienį J.Kaczynskis vėl grąžino šį klausimą į pirmą planą.
„Ne tik parengėme ataskaitą... bet ir priėmėme sprendimą, sprendimą dėl tolesnių veiksmų“, – sakė konservatorių lyderis.
„Šie veiksmai yra prašymas Vokietijai derėtis dėl šių kompensacijų. Ir šį sprendimą mes įgyvendinsime“, – pridūrė jis.
„Vokiečiai įsiveržė į Lenkiją ir padarė mums didžiulę žalą. Okupacija buvo neįtikėtinai nusikalstama, neįtikėtinai žiauri ir sukėlė padarinius, kurie daugeliu aspektu juntami iki šiol“, – kalbėjo PiS pirmininkas.
1990-aisiais Lenkija ir naujai susivienijusi Vokietija pasirašė sutartį dėl bendros sienos, o dar po metų – geros kaimynystės sutartį. Reparacijų klausimas iki 2017-ųjų niekada nebuvo keliamas, todėl Berlynas laikėsi prielaidos, kad šis klausimas nebyliai laikomas išspręstu 1953 metų sutartimi.
Tačiau lenkų konservatoriai ginčija to pakto teisėtumą, teigdami, kad Varšuva jį sudarė spaudžiama SSRS.
