„Mes imamės veiksmų svarbių buveinių nykimui pažaboti, svarbių rūšių išnykimui ir migracijai iš šios vietos pažaboti“, – žurnalistams penktadienį sakė Lenkijos dešiniųjų vyriausybės aplinkos ministras Janas Szyszko.
J.Szyszko pažadėjo, kad kirtimai nebus vykdomi griežtai saugomose paskutinės ES sengirės, kuri 1979 metais buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, teritorijose.
Tačiau pagal naująjį planą miško kirtėjai kitose sengirės vietose per dešimtmetį paruoš daugiau kaip 180 tūkst. kub. m medienos – daug daugiau nei anksčiau tam pačiam periodui planuoti 40 tūkst. kub. m medienos.
Žadėdama ginti Belovežo girią – didžiausią Europos reliktinį lygumų mišką – „Greenpeace“ apkaltino J.Szyszko „ignoruojant piliečių ir mokslininkų, Europos Komisijos, UNESCO ir gamtosaugos organizacijų balsus“.
„Greenpeace“ drauge su kitomis protestuojančiomis aplinkosaugos grupėmis taip pat sakė, kad kirtimai Beloveže gali priversti ES imtis baudžiamųjų procedūrų prieš Lenkiją – už programos „Natura 2000“ taisyklių pažeidimus.
150 tūkst. ha užimanti Belovežo giria driekiasi ir už Lenkijos sienos su Baltarusija, kur ji yra saugoma kaip nacionalinis parkas.
Belovežo girioje gyvena 20 tūkst. rūšių gyvūnai, tarp jų – 250 rūšių paukščiai ir 62 rūšių žinduoliai, tarp kurių yra didžiausi Europos žinduoliai stumbrai.
Šioje ekosistemoje, kurios raidos žmogus netrikdė daugiau kaip 10 tūkstantmečių, taip pat auga aukščiausi Europoje medžiai – 50 m aukščio kėniai, 40 m aukščio ąžuolai ir uosiai.
