Lenkijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas sakė, jog Varšuva tikisi, kad ambasadorių užpuolęs asmuo bus nubaustas.
Premjeras Mateuszas Morawieckis sakė esąs susirūpinęs dėl tos „rasistinės“ atakos.
„Lenkija griežtai smerkia šį ksenofobišką agresijos aktą. Smurtas prieš diplomatus ar kitus piliečius niekada neturėtų būti toleruojamas“, – teigė premjeras.
Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Emmanuelis Nahshonas nurodė, jog incidentas tiriamas, išreiškė užuojautą lenkų ambasadoriui ir pabrėžė, kad ministeriją „pribloškė ši ataka“.
„Tai yra mūsų svarbiausias prioritetas, nes esame visiškai įsipareigoję (užtikrinti) diplomatų saugumą“, – sakė E.Nahshonas.
Izraelio policijos atstovas Micky Rosenfeldas nurodė, kad M.Magierowskis buvo apspjautas, kai sėdėjo savo automobilyje.
Policija suėmė 65 metų numanomą užpuoliką, gyvenantį į šiaurę nuo Tel Avivo esančiame Herclijos mieste, pridūrė M. Rosenfeldas.
Įtariamasis trečiadienį stojo prieš teismą, kur jam buvo skirta dar para namų arešto, sakė policijos atstovas.
Vyrui taip pat buvo uždrausta 30 dienų artintis prie Lenkijos ambasados Tel Avive.
Incidentas Tel Avive įvyko tarp Lenkijos ir Izraelio tebetvyrant įtampai dėl žydams priklausiusio turto grąžinimo klausimo, taip pat dėl vieno Varšuvos priimto įstatymo, draudžiančio kaltinti Lenkijos tautą ir valstybę bendradarbiavimu vykdant nacistinius nusikaltimus.
Po JAV ir Izraelio protestų Lenkija priėmė įstatymo pataisą, panaikindama anksčiau įstatyme numatytas baudas ir laisvės atėmimo bausmę.
Anksčiau šią savaitę Lenkijos vyriausybė atšaukė planuotą Izraelio delegacijos vizitą sakydama, jog paskutinę minutę Izraelio vyriausybė padarė pakeitimų, rodančių, kad per susitikimą numatoma aptarti žydų nuosavybės sugrąžinimo klausimą.
Lenkijoje anksčiau gyveno iki 3,3 mln. žydų ir didelė dalis jų buvo nužudyti nacių per Holokaustą. Jų turtą naciai išgrobstė, o vėliau jį nacionalizavo komunistinis režimas. Tuo metu Pasaulio žydų turto sugrąžinimo organizacija (World Jewish Restitution Organization) siekia kompensacijų už žydų prarastą turtą.
Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos okupuota Lenkija patyrė didelių materialinių nuostolių, todėl protestuotojai tvirtina, kad neteisinga iš Lenkijos reikalauti atlyginti nukentėjusiems žydams, nes pati Lenkija nėra sulaukusi atitinkamos kompensacijos iš Vokietijos.
Lenkijos dešiniųjų vyriausybė žada kelti savo reikalavimus Vokietijai ir tvirtina neketinanti mokėti kompensacijų jų reikalaujantiems žydams.