Ant kortos pastatyta šalies demokratijos būklė, jos teisinė pozicija dėl LGBTQI+ teisių ir abortų, net užsienio aljansai.
Politikos ekspertai teigia, kad po aštuonerius metus trukusio konservatyvios nacionalistinės partijos valdymo, per kurį buvo pažeistos stabdžių ir atsvarų sistemos, siekiant įgyti didesnę valstybės institucijų, įskaitant teismus, viešąją žiniasklaidą ir patį rinkimų procesą, kontrolę, rinkimai nebus visiškai sąžiningi.
Valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) oponentai baiminasi, kad tai gali būti paskutinė galimybė išsaugoti konstitucinę sistemą, iškovotą daugybės lenkų, pradedant buvusiu prezidentu Lechu Walesa (Lechu Valensa) ir baigiant milijonais žmonių, rėmusių jo „Solidarumo“ sąjungą.
Rinkimai „nulems liberalios ir demokratiškos Lenkijos sistemos, kuri pastaruosius tris dešimtmečius buvo Lenkijos sėkmės garantas, ateitį“, penktadienį dienraštyje „Rzeczpospolita“ rašė redaktorius Boguslawas Chrabota (Boguslavas Chrabota).
Dalis lenkų bijo pokyčių
Tačiau valdančiosios partijos šalininkai baiminasi, kad jei PiS bus išrinkta, opozicija pasuks šalį liberalesne kryptimi, t. y. priims naujus įstatymus, įteisinančius abortus ir tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas.
Pagal galiojančius įstatymus moterys šiuo metu turi teisę į abortą tik išžaginimo ar incesto atvejais arba jei kyla grėsmė jų gyvybei ar sveikatai.
„Bijau, kad atsibusiu po rinkimų ir bus įvykę tokie pokyčiai, kad, pavyzdžiui, bus skatinami abortai (ir) LGBT“, – sakė 57-erių valstybės tarnautoja Božena Zych, išėjusi iš katalikų bažnyčios, esančios hipsteriškame Varšuvos rajone, kuriame gausu gėjams skirtų įstaigų.
B. Zych sakė, kad su drauge nuėjo į Švenčiausiojo Gelbėtojo bažnyčią pasimelsti už tai, kad PiS laimėtų trečiąją kadenciją. Pastarosiomis savaitėmis bažnyčiose, net ir švenčiausioje Lenkijos Jasna Gora šventovėje Čenstakavoje, buvo meldžiamasi už kandidatus, kurie palaiko krikščioniškas vertybes.
Dalyvavo masinėse eitynėse
Piliečiai, norintys liberalesnės Lenkijos, šiais metais taip pat dalyvavo dviejose masinėse eitynėse. Naujienų agentūrai „The Associated Press“ kai kurie iš jų emocingai pasakojo apie tai, ką jie laiko korupcija, atsilikimu nuo demokratijos, propaganda ir susiskaldymu Lenkijos visuomenėje nuo tada, kai 2015 metais į valdžią atėjo PiS partija.
„Tai, kas įvyko Lenkijoje, yra košmaras“, – sakė 75-erių Maryla Kowalewska (Marylia Kovalevska). – Tikėkimės, kad ši šalis visiškai pasikeis.“
Naujausios apklausos
Naujausios apklausos rodo, kad PiS partija turi daugiau paramos nei bet kuri kita partija, tačiau jos nepakanka, norint turėti daugumą parlamente, kurios jai reikėtų, kad galėtų valdyti viena. Ji gali būti priversta ieškoti paramos iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Konfederacija“, kuri yra priešiška Ukrainai.
Apklausos rodo, kad trys opozicinės frakcijos – Pilietinė koalicija, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ – kartu galėtų gauti daugumą vietų parlamente. Didžiausia yra centristinė Pilietinė koalicija, vadovaujama buvusio Lenkijos ministro pirmininko ir Europos Sąjungos eksprezidento Donaldo Tusko.
D. Tuskas pažadėjo atkurti teisinę valstybę ir ryšius su ES, kurie labai pašlijo valdant partijai PiS. ES, remdamasi teisinės valstybės principo pažeidimais, Varšuvai neskiria milijardų eurų COVID-19 pandemijos padariniams likviduoti.
Nedideli pokyčiai mažųjų partijų naudai arba nenaudai gali turėti didelės įtakos tam, kokios koalicijos bus įmanomos po rinkimų dienos.
Dvi pusės
„Susidarė situacija, kai dvi pusės mano, kad šie rinkimai yra labai svarbūs, abi pusės yra labai ryžtingos ir energingos. Emocijos yra labai didelės, tačiau žaidimo sąlygos nėra lygios“, – sakė sociologas Jacekas Kucharczykas (Jacekas Kucharčykas), vadovaujantis Visuomenės reikalų institutui.
Pagrindinė disbalanso priežastis yra tai, kad PiS kontroliuoja mokesčių mokėtojų finansuojamą valstybinę žiniasklaidą, kurią naudoja nuolatiniam oponentų šmeižimui, teigė J. Kucharczykas. Tačiau rinkimų rezultatams įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, įskaitant partijos politinę rinkimų administracijos kontrolę ir Aukščiausiojo Teismo rūmus, kurie patvirtins rinkimų rezultatus.
Didėja įtampa
Esant didžiuliam susidomėjimui rinkimais, užsienyje balsuoti užsiregistravo daugiau nei 600 tūkst. lenkų, t. y. tris kartus daugiau nei 2015 metais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministerija taip pat pranešė, kad nedelsiant atleido savo atstovą spaudai Lukaszą Jasiną (Lukašą Jasiną), kuris teigė, kad ne visos rinkimų apylinkės spės suskaičiuoti visus balsus iki nustatyto termino, todėl jie bus pripažinti negaliojančiais. Vėlai penktadienį ministerija pareiškė, kad ji buvo pasirengusi vykdyti balsavimą užsienyje ir kad L. Jasina buvo atleistas už melagingos informacijos skleidimą.
PiS nacionalistinė politika pakenkė Lenkijos santykiams su pagrindiniais sąjungininkais. Nors Lenkija po Rusijos invazijos buvo tvirta kaimyninės Ukrainos sąjungininkė ir Vakarų ginklų tranzito centras, santykiai atšalo dėl į Lenkijos rinką patekusių ukrainietiškų grūdų.
Didėjant įtampai ir augant „Konfederacijos“ partijos skaičiui, Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad jo šalis nebesiųs ginklų Kyjivui.
„Jie ginčijosi su visais, su ES, su NATO“, – sakė 68-erių Ludmila (Liudmila), kuri nepritaria PiS. Ji nenorėjo pasakyti savo pavardės, sakydama, kad šalis juda autoritarine kryptimi ir ji nesijaučia saugi. „Tai nepriimtina, taip toliau tęstis negali“, – teigė ji.
Ji pridūrė, kad „Lenkija bus tokia pat vieniša kaip 1939 metais, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas“.
