Toks Lenkijos noras nenuostabus – šalis nuo seno nori gilesnių santykių su JAV gynybos srityje. Tiesą sakant, troškimas priimti amerikiečius į nuolatinę karinę bazę Lenkijoje jaučiamas dar nuo 1999 metų, kai buvo įstota į NATO.
Tačiau nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė karą Rytų Ukrainoje, Varšuvai šis siekis tapo prioritetiniu.
Iki NATO viršūnių susitikimo Briuselyje liko vos kiek daugiau nei mėnuo, tad Lenkijos iniciatyva neabejotinai supykdys Rusiją. Galbūt – ir sąjungininkus Europoje, kurie norėtų pagerinti santykius su Maskva.
Apžvalgininkų teigimu, pasipriešinti Lenkijos norams gali Italija, galbūt – Vokietija. Be to, ką tik Sankt Peterburge apie norą normalizuoti dialogą su Vladimiru Putinu pasikalbėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Šis pasiūlymas nusako aiškų poreikį, kad Lenkijoje būtų nuolat dislokuota JAV šarvuotoji divizija“, – rašoma Gynybos ministerijos dokumente, kuriame priduriama, kad Varšuvos indėlis į bazės įkūrimą galėtų siekti 1,5–2 mlrd. dolerių.
Dokumente skelbiama, kad Varšuva pasiryžusi „dalintis gynybos išlaidomis, sumažinti išlaidas JAV vyriausybei ir nuraminti Kongresą neramiais – kalbant apie biudžetą – laikais“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija spaudžia NATO sąjungininkus skirti gynybai bent po 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tarp šalių, atitinkantį šias Aljanso gaires, Lenkija yra jau nuo 2015 metų.
Dokumentą gavo lenkų portalas „Onet“, o netrukus Gynybos ministerijos spaudos tarnyba patvirtino, kad pasiūlymas autentiškas, ir pridūrė, jog jis netgi nėra įslaptintas – dokumentas jau perduotas D.Trumpo administracijai ir JAV Kongresui.
Amerikiečiams lenkai pasiūlė galimas vietas, kur būtų galima įkurti bazę ir apgyvendinti karius su šeimomis.
Šiuo metu Lenkijoje, kaip ir Baltijos šalyse, rotuojami kariai iš NATO narių Vakarų Europoje.
Įdomu tai, kad Gynybos ministerija patvirtino pasiūlymą į Vašingtoną išsiuntusi be Užsienio reikalų ministerijos ir, svarbiausia, be vyriausiojo šalies pajėgų vado prezidento Andrzejaus Dudos žinios.
Stebėtojų teigimu, tai gali reikšti, kad Lenkiją valdantys dešinieji vis labiau nesutaria.
