Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis apie galimą Varšuvos, kuri artėja prie Bendrijos parijo statuso dėl savo vykdomų reformų, sandorį su Britanija užsiminė sekmadienį duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“.
Paklaustas, ar Londonas kaip nors galėtų įveikti Lenkijos griežtą nepritarimą Britanijos sumanymui įšaldyti migrantų socialines garantijas, artėjant pažadėtam referendumui dėl Jungtinės Karalystės tolesnės narystės Europos Sąjungoje, W.Waszczykowskis pareiškė: „Žinoma. Britanija galėtų kai ką pasiūlyti Lenkijai tarptautinio saugumo srityje.“
„Tebesijaučiame esantys antrarūšė NATO narė, nes Vidurio Europoje ... išskyrus simbolinį dalyvavimą, nėra jokių reikšmingų sąjungininkų pajėgų arba gynybos objektų, o tai suteikia rusams dingstį žaisti šiame regione“, – tvirtino jis Varšuvoje duotame interviu.
Diplomatijos vadovas sakė, kad jo vyriausybė, atėjusi į valdžią po spalį įvykusių rinkimų, ketina padidinti socialines garantijas ir atlyginimus Lenkijoje ir taip sušvelninti potencialių suvaržymų Britanijoje, kur yra išvykę gyventi daug lenkų, poveikį.
Tačiau jis perspėjo: „Mums būtų labai sunku sutikti su bet kokia (lenkų darbininkų) diskriminacija ... – nebent Britanija išties veiksmingai mums padėtų dėl Lenkijos gynybos ambicijų per (NATO) viršūnių susitikimą Varšuvoje.“
NATO lyderiai Lenkijos sostinėje turėtų susitikti liepą.
Aljansas jau steigia naujus objektus Baltijos šalyse, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, kurdamas greitojo reagavimo pajėgas, kurios gali padėti atgrasyti Rusiją nuo agresijos.
Tie objektai veiks kaip „vadovavimo ir kontrolės“ centrai. Taip pat steigiami išankstinio sandėliavimo centrai, kuriuose bus laikoma sunkioji ginkluotė, įskaitant JAV tankus, kad juos būtų galima greičiau dislokuoti, jeigu prireiktų. Be to, NATO šalys siunčia į šį regioną papildomus karių kontingentus rotaciniu pagrindu.
Ankstesnės Lenkijos vyriausybės ragino šalyje įkurti nuolatines bazes, kuriose būtų laikoma po 3–5 tūkst. karių, panašiai kaip JAV bazėse, veikusiose Šaltojo karo metais Vakarų Vokietijoje.
Ankstesnės Lenkijos vyriausybės ragino šalyje įkurti nuolatines bazes, kuriose būtų laikoma po 3–5 tūkst. karių, panašiai kaip JAV bazėse, veikusiose Šaltojo karo metais Vakarų Vokietijoje.
Tačiau Rusija teigia, kad toks sprendimas pažeistų 1997 metų sutartį dėl NATO pajėgų buvimo buvusiose Varšuvos bloko šalyse.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 31 dieną pasirašė naują Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje JAV ir NATO įvardijamos „grėsmėmis nacionaliniam saugumui“, nes jos „perkelia karinę infrastruktūrą arčiau Rusijos sienų“.
Potencialus Lenkijos sandoris su Britanija žada pozicijų išsiskyrimą Rytų Europoje.
Lenkija anksčiau kartu su vadinamojo Višegrado klubo šalimis Čekija, Vengrija ir Slovakija išreiškė griežtą nepritarimą „diskriminuojančiam“ socialinių garantijų suvaržymui.
Tačiau W.Waszczykowskio vyriausybei dabar kyla didesnių rūpesčių dėl Europos Sąjungos.
Duodamas interviu dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kuris taip pat buvo paskelbtas sekmadienį, ES komisaras vokietis Guentheris Oettingeris sakė, kad Lenkijos vykdomos reformos gali tapti ypatingo svarstymo tema, o Varšuvai gresia netekti balso teisės Europos Vadovų Taryboje.
„Turime daug priežasčių aktyvuoti „teisinės valstybės mechanizmą“ ir paskirti stebėseną Varšuvai“, – aiškino jis.
Jis akcentavo naują visuomeninės žiniasklaidos įstatymą, kurį Lenkijos parlamentas priėmė praeitą savaitę, pagal kurį iždo ministras įgis teisę skirti ir atleisti visuomeninės televizijos ir radijo vadovus, tokiu būdu išplečiant politinę kontrolę transliuotojams.
ES „Teisinės valstybės mechanizmą“ anksčiau buvo grasinta panaudoti, kai prieš 15 metų Austrijoje į koalicinę vyriausybę buvo įtraukta viena ultradešinioji partija.
