Prieš metus valdžią užėmusi „Teisės ir teisingumo“ partijos (TTP) vyriausybė – ir taip viena konservatyviausių visame Senajame žemyne. O jos atstovai skubiai pavadino D.Trumpo triumfą įrodymu, kad pasaulis nusisuka nuo liberalios demokratijos.
Bet lenkai mato ir problemą – gerą išrinktojo JAV prezidento nuomonę apie Rusijos prezidentą V.Putiną.
Tam tikra prasme Lenkijos ir Rusijos vyriausybių nacionalistiniai, konservatoriški impulsai panašūs.
Vis dėlto lenkai visiškai nepasitiki Kremliaus caru – šalyje ilgai dominavo komunistai, tad Varšuva išties išsiskiria iš daugelio kitų ES valstybių savo vanagiškumu Maskvos atžvilgiu.
Ir džiugesys, ir nerimas
Galvosopis Lenkijoje tik dar kartą parodo, kaip Europos geopolitiką supurtė D.Trumpo pergalė. Juk jis viešai svarsto apie galimą JAV įsipareigojimų NATO nevykdymą ir net yra pasakęs, kad Amerika gali apskritai nusisukti nuo Aljanso.
Nors D.Trumpas vėliau kalbėjo kur kas atsargiau, savo žodžių jis neatsiėmė. Priešingai, keli jo patarėjai vėl pakartojo panašią poziciją, o tai išgąsdino tiek Lenkijos, tiek Baltijos šalių lyderius.
Ir Lenkija, ir kitos Europos šalys dabar turi laukti, kol įsitikins, ar V.Putinui prielankumą jaučiančio D.Trumpo sėkmė rinkimuose žemynui reiškia galimybę, ar egzistencinę grėsmę. Antai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas mato galimybę. Bet dauguma lenkų – riziką.
„Lenkija turėtų didinti savo karinius pajėgumus, elgtis ramiai ir tiesiog laukti, kol Putinas parodys tikrąjį savo veidą, – teigė dešiniųjų pažiūrų politikos analitikas, TTP remiantis Jerzy Targalskis. – Tai neužtruks.“
Kol kas Varšuva naudoja dvipusę strategiją – lenkai sveikina D.Trumpo pergalę ir didžiausią dėmesį skiria sritims, kuriose su išrinktuoju JAV prezidentu sutariama.
Galvosopis Lenkijoje tik dar kartą parodo, kaip Europos geopolitiką supurtė D.Trumpo pergalė.
Tuo metu apie skirtingus požiūrius, pavyzdžiui, į santykius su Maskva, stengiamasi nekalbėti.
Antai premjerė Beata Szydlo pasidžiaugė, kad kyla labiau nacionalistinės jėgos, kurioms svarbi tvirta vykdomoji valdžia ir patriotizmas: „Era, kai politikai svarbesnės elito problemos, baigiasi. Demokratija nugalėjo liberalų propagandą.“
Bet tuo pat metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pridūrė, kad viliasi, jog JAV laikysis įsipareigojimų NATO ir neatsisakys planų dislokuoti šalyje karių. Per 1 tūkst. amerikiečių kariškių į Lenkiją turėtų atvykti pavasarį.
Gina D.Trumpą nuo liberalų
Aišku, net pačioje Respublikonų partijoje nesutariama dėl to, kaip bendrauti su V.Putinu – ar, kaip norėtų Lenkija, toliau Rusiją spausti tarptautiniu lygiu, ar pradėti gerinti santykius su Kremliumi. To Varšuva nenori.
Lenkija ir Baltijos šalys, kurios yra Rusijos kaimynystėje, nori tęsti spaudimą Rusijai. Praėjusį ketvirtadienį naujasis Lietuvos Seimas beveik vieningai nubalsavo už sankcijų Kremliui pratęsimą, o penktadienį tokią pat nuomonę pakartojo ir su dabartiniu JAV prezidentu Baracku Obama susitikę didžiųjų ES šalių lyderiai.
Bet kiti, V.Putinui draugiškesnių šalių vadovai leidžia suprasti, kad sutiktų nutraukti sankcijas. Bulgarijoje ir Moldovoje išrinkti naujieji šių valstybių prezidentai norėtų padaryti būtent tai, o iš D.Trumpo ne vienoje šalyje laukiama mįslingo susitarimo su Rusija.
Negana to, manoma, kad V.Putinas irgi norėtų veikti kuo greičiau – sankcijos smaugia Rusijos ekonomiką. Be to, galbūt tikimasi, kad D.Trumpas nuspręs nebesiųsti karių į Rytų Europą.
Viešai Lenkijos pareigūnai skelbia tvirtai tikintys, kad būsimasis JAV prezidentas liks aktyvus Europoje. Be to, vilčių jiems teikia D.Trumpo pareiškimai, esą Lenkijai bus suteiktas bevizis režimas.
Varšuva taip pat karštai gina D.Trumpą nuo kritikos, skriejančios iš liberalesnių ES šalių. Lenkai žino, ką tai reiškia: tarptautinė bendruomenė negaili priekaištų Lenkijai dėl spaudos laisvės ribojimų ir Konstitucinio tribunolo pertvarkos.
„Problema – tai, kad yra neaiškumo, kurį lemia prieštaringi D.Trumpo komandos siunčiami signalai“, – teigė Rytų Europos studijų centro Varšuvoje specialistas Marekas Menkiszakas.
Vienas artimiausių D.Trumpo bendražygių Rudy Giuliani Amerikos lenkus neseniai patikino, kad išrinktojo prezidento administracija gerbs tarptautinius įsipareigojimus ir tikrai atsiųs pagalbą kitai NATO šaliai, jei ši bus užpulta.
Bet kitas D.Trumpo bičiulis Newtas Gingrichas šią vasarą leido sau pareikšti, kad nebūtina skubėti padėti, pavyzdžiui, Estijai, kurią jis apibūdino kaip Sankt Peterburgo priemiestį.
O pats milijardierius blaškėsi tarp Lenkijai skirtų pažadų dėl tvirtos partnerystės ir komentarų dėl NATO virsmo prasmės neturinčiu aljansu.
Optimistai atkreipia dėmesį, kad iš esmės kiekvienas naujas JAV prezidentas pareigas pradėdavo eiti vildamasis atnaujinti santykius su Maskva, bet netrukus visos pastangos įstrigdavo.
„George'as W.Bushas ir B.Obama taip pat skelbė apie atkuriamus ryšius su Rusija. Bet nei vienam, nei kitam nepavyko nieko nuveikti“, – pastebėjo Politinio kapitalo instituto Vengrijos sostinėje Budapešte direktorius Peteris Kreko.
Lenkai viliasi stiprių ryšių su D.Trumpo administracija ir tikisi, kad pastarasis bent jau trumpuoju laikotarpiu neatiduos V.Putinui pernelyg daug saldainių.
Lenkijos analitikai viliasi stiprių ryšių su D.Trumpo administracija ir tikisi, kad pastarasis bent jau trumpuoju laikotarpiu neatiduos V.Putinui pernelyg daug saldainių.
„Neįmanoma, pasiekus susitarimą su Rusija, tikėti, kad Rusija jį vykdys. Tikros partnerystės su Rusija nebūna. Rusai pasiims viską, ką norės pasiūlyti JAV, ir tada ilgai stebės, kada trūks naujosios Baltųjų rūmų administracijos kantrybė“, – mano J.Targalskis.
Iš esmės tikimasi, kad D.Trumpas, jau užėmęs prezidento postą, bus kitoks nei buvo per kampaniją. Mat silpnesnis NATO Lenkijai ir kitoms regiono šalims būtų skaudus smūgis.
„Šioje Europos dalyje mes esame priklausomi nuo aljansų, – teigė Europos politikos analizės centro skyriaus Varšuvoje viceprezidentas Marcinas Zaborowskis. – Be aljansų mes taptume ketvirtojo dešimtmečio Europa. O ta situacija gerai nesibaigė.“